„Saviugda, per 34-erius metus sukauptos įvairios patirtys padėjo įgyti vidinės laisvės. Nebebijau pasirodyti nepatogi, negraži ar neprotinga“, – atvirauja atlikėja, TV laidos „Pagaliau savaitgalis“ vedėja, verslininkė Goda Sabutytė-Alijeva.
Trumpa dosjė
GIMIMO DATA. 1986 m. birželio 4 d.
ZODIAKO ŽENKLAS. Dvyniai.
VAIKAI. Dukra Tėja (10 m.), sūnus Amilis (6 m.).
SVARBIAUSI PRIORITETAI. Vaikai, darbas ir gyvenimo malonumai.
GERIAUSIAS DRAUGAS. Turiu daug labai artimų draugių, kurioms galiu patikėti savo paslaptis.
DIDŽIAUSIAS NORAS. Labai žemiškas – kuo greičiau išsimokėti būsto paskolą.
NEREALIAUSIAS GYVENIMO IŠŠŪKIS. Laimingai išsiskirti. Nebijoti išeiti iš komforto zonos.
PIRMOJI VESTA TV LAIDA. „Paparacai.lt“.
SKANIAUSIAS PATIEKALAS. Karpačas ir salotos su mocarela.
MOTERIŠKA SILPNYBĖ. Visokie torčiukai ir kitokie saldumynai.
DIDŽIAUSIA BAIMĖ. Paniškai bijau vorų.
POMĖGIS. Be galo mėgstu būti gamtoje, skaityti, nes tai veikia kaip meditacija.
IDEALAS. Geriausios draugės, iš kurių visada randu ko pasimokyti, pasisemiu įkvėpimo tobulėti.
MĖGSTAMIAUSIA VIETA NAMUOSE. Miegamasis, nes ten ilsiuosi ir atsiverčiu knygą.
SMAGIAUSIOS ATOSTOGOS. Kiekvienos, praleistos su vaikais ir draugų šeimomis. Nesvarbu, ar tai Italija, ar Prancūzija…
12 klausimų Godai
1. Po ilgokos pertraukos vėl grįžote į televiziją. Koks jausmas?
Mano gyvenime keletas pastarųjų metų kupini įvairiausių pokyčių. Labai taiklus ir man tinkantis posakis, kad nieko nėra stabiliau už nestabilumą (šypsosi). Kai netikėtai sulaukiau skambučio iš „Lietuvos ryto“ televizijos ir pasiūlymo vesti laidą „Pagaliau savaitgalis“, sureagavau teigiamai.
Labai to norėjau, bet pirmas mano atsakymas buvo: „Gal jums reikia paieškoti kito žmogaus, nes man po ilgos pauzės trūksta patirties.“ Neslėpsiu, iš pradžių sukirbėjo nevisavertiškumo jausmas, kad galbūt nesugebėsiu vesti tokio pobūdžio laidos. Juk reikia iškalbos, puikios dikcijos, gebėti improvizuoti kalbinant pašnekovus. Didelė atsakomybė, nes tai – ne studinė laida, be klišių ir surežisuoto teksto.
2. Vis dėlto priėmėte iššūkį?
Abejonės tetruko akimirką. Man patinka tai, kas nauja. Nebijau sunkumų, išeiti iš komforto zonos ir patikrinti savo galimybes. Tai padeda atrasti naujų spalvų. Gal todėl mano gyvenimas primena amerikietiškuosius kalnelius. Nežinau, kas dar nutiks, bet stebiu tai, kas vyksta, kaip aš keičiuosi ir kokius žmones pritraukiu. Kai pats viduje tampi geresnis, atitinkamai pradeda keistis ir aplinka. Stengiuosi būti atvira pokyčiams, tiesa, jie ne visada džiaugsmingi, bet dažnai neišvengiami, nes juk laimė priklauso nuo tavo paties pasirinkimų. Kartais tenka sudegti ir pakilti kaip feniksui iš pelenų, kad būtum laiminga... rytoj.
3. Ką turėjote omenyje sakydama, kad ši laida įkvėps visus imtis asmeninio gyvenimo pokyčių?
Mes dažnai įsisukame į darbų arba asmeninio gyvenimo rutiną ir pamirštame apie save, laiką sau. Savaitgaliai dažnai taip pat tampa vienodi. Šioje laidoje kviečiu visus žiūrovus į savotišką savaitgalio ekskursiją. Mūsų tikslas – parodyti, kokia graži Lietuva, ją atrasti iš naujo, kiek čia daug visko įdomaus galima pamatyti, nuveikti ir kaip gerai pailsėti. Su šaunia laidos komanda esame pasirengę įkvėpti žiūrovus pokyčiams.
4. Kol vaikai buvo maži, džiaugėtės namų šeimininkės statusu. Kaip dabar sekasi suderinti darbą su motinyste?
Vaikai vis dėlto turi mylimą tėtį, kuris su jais taip pat leidžia laiką ir jais rūpinasi. Nedrįsčiau dėl asmeninių nuoskaudų ar ambicijų po skyrybų drausti jiems matytis ar riboti laiką. Esu prieš tokį mąstymą. Vaikai nekalti, kad tėvams nepavyko ir jų keliai išsiskyrė. Mes, tikiuosi, kažkaip sugebėsime pasidalyti maloniais tėvystės rūpestėliais.
5. Vienoje laidoje esate sakiusi, kad vertinate finansinę nepriklausomybę…
Be abejo, tai labai svarbu, nes gyvenimas neprognozuojamas, niekada nežinai, kaip viskas pakryps. Jei neturėsi pašaukimo, veiklos, pajamų, saviraiškos, gali likti, kaip juokauju, ir prie suskilusios geldos.
Kai ištekėjau, pusantrų metų paskyriau motinystei. Jei yra bent menkiausia galimybė, reikia tai daryti. Metus krūtimi maitinau pirmagimę. Į veiklą vėl pasinėriau, kai vaikai ėmė lankyti darželį. Tuomet atgimė merginų grupė YVA. Pamenu, Natalija Bunkė man paskambino ir sako: „Darom“.
Įgūdžiai, įdirbis vėliau pravertė iširus šeimai. Ačiū Dievui, nebuvau priklausoma finansiškai.
Nors su šluota vyras nevarė į darbą, gerai, kad veiklos nenutraukiau. Niekada nesiekiau išlaikytinės statuso. Nuo jaunystės savarankiškai užsidirbau pragyvenimui. Nesvarbu, ar vyras daugiau uždirba, ar ne, man buvo svarbu saviraiška. Tiesa, įgūdžiai, įdirbis vėliau pravertė iširus šeimai. Ačiū Dievui, nebuvau priklausoma finansiškai. Po skyrybų galėjau paimti būsto paskolą, atsistoti ant kojų, suteikti vaikams kuo geresnes gyvenimo sąlygas. Tai man suteikė ir stiprybės, ir daugiau pasitikėjimo savo jėgomis.
6. Kaip po skyrybų žvelgiate į naujus santykius, o gal jūsų širdis jau užimta?..
Naujus santykius vertinu labai atsargiai. Jeigu esu viena, tai nereiškia, kad vieniša. Vaikai užpildo mano gyvenimą, taip pat turiu daug gerų draugių.
Nekeliu vyrams ypatingų reikalavimų, neturiu nusibrėžtų standartų. Manau, to ir nereikia daryti. Neslėpsiu, sulaukiu ir dėmesio, ir gėlių. Tai yra normalu, nes aš esu laisva moteris (šypsosi). Mėgaujuosi gyvenimu, nesistengdama niekam įtikti. Mano klaidos yra mano, ir niekas neturi teisės manęs teisti. Kaip ir aš kitų. Nebent patarti, palaikyti. Reikia gyventi savo, o ne kitų gyvenimą.
7. Tai kandidatų, norinčių pavergti jūsų širdį, yra?..
Nežinau, galbūt. Dažnai moterys po skyrybų pasijunta nevisavertės, kad netelpa į visuomenės nustatytus standartinius rėmus. Laimė, man šis pojūtis truko labai trumpai. Paskui supratau, jei man yra gerai, nekompleksuoju būdama be antrosios pusės, gyvenu ramiau. Kas bus skirta likimo, įvyks. Nereikia desperatiškai greitinti įvykių vien dėl to, ką kiti pagalvos, kaip kiti priims ar vertins. Mano skaudi patirtis padėjo užsiauginti storesnę odą, galbūt todėl neskubu kurti naujos šeimos. Jei atsirastų šalia toks žmogus, jam tektų nemažai investuoti kuriant santykius su manimi. Nebūsiu kukli, pasakysiu, kad tai bus tikrai verta (šypsosi).
8. Koks vyras vertas būti šalia jūsų?
Man svarbiausia, kaip jis gebės susidraugauti su mano vaikais, užkariauti jų pasitikėjimą ir meilę. Man be galo svarbu, kaip jie priims svetimą į mūsų šeimą. Aš nesu 20-metė, pradedanti gyvenimą su baltu, tuščiu lapu. Turiu savo patirtis, lūkesčius, nes patyriau gyvenime ir džiaugsmo, ir skausmo. Tai reiškia, kad vyras, kuris ateis į mano gyvenimą, bus irgi su savo patirtimi, subrendęs, vyriškas, nebijantis šių subtilybių ir naujų iššūkių.
9. Esate stipri moteris, gebanti prisitaikyti prie bet kokių aplinkybių ir vaidmenų ne tik scenoje, eteryje, bet ir gyvenime. Kokios jūsų nepažįsta žiūrovai, klausytojai?
Esu visiškai paprasta, niekuo iš kitų neišsiskirianti moteris, mylinti namus ir vaikus, kartais būnu ir pikta, nelaiminga ir laiminga, negraži ir graži. Mes viduje tiek daug visko turime, kad galime būti visokios. Namuose, tiesa, esu kitokia nei darbe. Jokia žvaigždė (juokiasi). Tiesiog eilinė mama, moteris. Neturiu namų tvarkytojos, nes man namų valymas yra tarsi psichoterapija. Kai tik jaučiuosi įsitempusi, koks nors stresas, puolu švarinti visus kampus. Nors turiu indaplovę, tokiomis akimirkomis galiu kelis kartus perplauti tą pačią lėkštę – labai ramina, nukreipia mintis.
10. O kas geriausiai padeda išvaikyti gyvenimo rutiną?
Pastebėjau, kad ramiausiai ir geriausiai jaučiuosi, kai vaikai šalia manęs. Kai visi kažką veikiame, neskubėdami galime džiaugtis ir valgio ruošimu, ir bendravimu. Buvimas saugioje erdvėje suteikia vidinę harmoniją. Mano darbo specifika tokia, kad tenka daug bendrauti, būti daugiau išorėje. Labai vertinu galimybę pabūti su savimi, savo mintimis, be jokios kaukės. Kadangi esu oro ženklas, spontaniška, mano emocijos ir nuotaikos labai permainingos. Galiu staiga sugalvoti kažkur su vaikais išvažiuoti pasivažinėti, kažką aplankyti. Jau susitaikiau su savo nenustygstančia ir neprognozuojama prigimtimi. Išmokau save nugalėti, kai to labai reikia. Gal todėl toks banguojantis ir visas mano gyvenimas. Va, ir netikėk Zodiako ženklais, bet… prigimties nepakeisi.
11. Esate minėjusi, kad jums svarbu laikas sau… Kaip save palepinate?
Kai dukra ir sūnus būna pas tėtį, man knyga ar kavos puodelis yra kažkas tokio ypatingo. Laikas sau, kai galiu gerti kavą ne kažkur bėgiodama, kepdama blynus vaikams, o ramiai mėgaudamasi akimirka. Tai fantastiškas jausmas. Laimės pojūtį gali suteikti ne pompastika, prabanga ar didelis komfortas, o elementarūs, paprasti dalykai. Tereikia mokėti jais džiaugtis.
Tiesa, mano darbo veikla įpareigoja pasirūpinti įvaizdžiu. Kartais tenka pasitelkti valią. Per nėštumą buvau priaugusi 30 kg. Teko pasistengti, atsisakyti torčiukų, kuriuos labai mėgstu. Po žiemos, buvau priaugusi 6 kilogramus. Man tai daug. Pamažu jų atsikračiau. Be specialių dietų. Renkuosi, ką ir kada valgyti, atsisakau prieš miegą ledų porcijos ar pyragėlio. Užsispyrimo man nestinga, kai reikia, galiu susiimti.
12. Kaip karantinas paveikė jūsų verslą?
Streso karantinas nesukėlė. Suprantu, kad reikia koncentruotis į tuos dalykus, kurie tau pavaldūs, kurie nuo tavęs priklauso. O jei negali situacijos valdyti, nėra ko nervintis. Mano versle šiuo metu – štilis. Tiesa, reikalai po truputį juda, bet kol kas nesijaučiu energiškai subrendusi sukurti naujų bodžių ar tunikų modelių, kolekcijų. Tam turi ateiti laikas. Nestresuoju, o gyvenu dabartimi, laukdama, kada visa tai praeis.
