„Golden Parazyth“ lyderis Giedrius Širka: „Visą gyvenimą tyliai ėjau prieš sistemą“
„Golden Parazyth“ grupės narys Giedrius Širka mieliau renkasi miškų ramybę nei sostinės vakarėlius. Spalio 1 d. vyksiančiame „Ką žmonės dirba?“ renginyje jis ketina papasakoti visą savo karjeros istoriją nuo sunkių darbų paauglystėje iki ne visada patogių ar finansiškai logiškų pasirinkimų. Esame įpratę girdėti garsius ir iš pažiūros itin sėkmingus žmones dalijantis tik gražiąja savo gyvenimo puse, nutylint nepavykusius kartus ir dienas, kai buvo pernelyg baisu ar sunku lipti iš lovos. Tačiau šį kartą bus kitaip.
„Ką žmonės dirba?“ renginių tikslas parodyti, kad visi mes žmonės ir visiems būna juodų dienų. Jei įveikti sunkumus ir, Giedriaus žodžiai tariant, rasti drąsios eiti savo keliu galėjo jis, gali ir kiekvienas mūsų.
Dabar, besiruošdamas renginiui, turbūt pergalvoji visą savo kūrybinį bei karjeros kelią. Kokie kyla jausmai?
Daug mąsčiau, kas esu šiandien ir kodėl. Todėl nusprendžiau pirmą kartą gyvenime viešai papasakoti savo žmogiškumo ir gyvenimo kelionę nuo tada, kai buvau aštuoniolikos, iki dabar. Gal tai kažkam padės suprasti ir surasti savus atsakymus? Tačiau tikiu, kad sėkmės formulės neegzistuoja ir patarimai čia sunkiai padeda, nes dažnai žmonės tiesiog nežino, ko nori ir blaškosi taip nieko iki galo ir neišmėginę. Šiandien visuomenės greitis yra 200km/val ir tai jaunam žmogui tikrai nepadeda geriau įsiklausyti į savo norus ir mintis. Svarbiausia yra suvokti, ko trokšta ir ką gali tavo tikrasis aš ir nemėginti meluoti. Ypač sau.
Esame įpratę pasakoti sėkmės, o ne sunkių išgyvenimų istorijas. Ko tavo kelyje buvo daugiau?
Juokingiausia ir gal net kiek liūdnoka yra suvokti, jog nesėkmė tuo pačiu yra ir didžiausia sėkmė. Tai dažniausiai suvoki tik žiūrėdamas atgal į savo gyvenimo kelią. Dabar žvelgdamas į jį galiu pasakyti, kad viskas klostėsi ir klostosi taip, kaip, manau, ir turi klostysis žmogaus gyvenimas, kai leidi protą vesti širdžiai, kai išmoksti iš visko tiesiog pasijuokti arba romantizuoti bet kokią sunkią situaciją. Tada ir visos nesėkmės yra ne tokios baisios.
Ar esi vienas tų žmonių, kuriems iškart, nuo pirmos dienos viskas sekėsi?
Bėdos, problemos, atradimai, išbandymai... Juk viskas formuoja tą unikalųjį tave. Išmokau galvoti, kad nėra blogų ar gerų patirčių, nepanikuoti. Viską kompostuoju į vieną masę ir ten auga mano gyvybės ir pasaulėžiūros medis. Būna visko, bet tai yra nuostabu. Būtent apie tai daug kalbėsiu renginyje.
O ar būta dienų, kai atrodė, kad reiktų viską mesti ir galėtum pasirinkti lengvesnį kelią?
Gyvenimą pradėjau nuo sunkiausių darbų, todėl jau labai anksti supratau, ko tikrai nenoriu. Vienareikšmiškai tai dirbti kažkam kitam. O labiausiai sau nelinkiu standartinio darbo. Pažvelgus atgal ir lyginant save su bendraamžiais, aš visad sąmoningai ir daug stipriau valdžiau savo likimą, mano pasirinkimai buvo kitoniški. Kartu, visą gyvenimą ramiai ir tyliai ėjau prieš sistemą, be mitingų ir šūkių.
Būna, atrodo, jau reikia viską mesti, labai sunku, planai nesiklosto, kaip norėčiau… Tada užtenka panerti į save – ten aiškiai pamatau savo pamatines vertybes, randu įsitikinimų šaknis, kurios linki kūrybinio polėkio.
Kokia didžiausia tavo išmokta pamoka, kuria dalinsiesi renginio metu?
Žmogiškumas, empatija ir jų beprotiškas poreikis mūsų planetoje.
Tavo gyvenimas dabar anaiptol nepanašus į tą, kurį esame įpratę matyti žvaigždžių pasaulyje – vakarėlius iškeitei į miškų ramybę. Kodėl?
Niekada nebuvau raudono kilimo gerbėjas, tad man nėra sunku išsispyrus iš koncertinių batelių šokti į aulinius ir bristi į pelkę. Per gyvenimą visada mintimis ar tiesiogiai eidavau atgal į tuos vaikystės laukus ir miškus, kuriuose iki aštuoniolikos metų klaidžiojau. Mano klasės auklėtojas buvo biologijos mokytojas, jis davė daug pradžių mano suvokimams apie gamtą ir aplinką.
Ar žiūrėdamas atgal išmokai iš savęs pasijuokti? Kokios šmaikščios istorijos nuskambės tau kalbant renginio metu?
Tikiu, kad retkarčiais pasijuokti iš savęs turėtų kiekvienas žmogus, tai labai sveika! O kadangi aš ruošiuosi papasakoti visą savo istoriją, bus visko – ir juoko, ir gal net ašarų.
„Ką žmonės dirba?“ projekto renginys jau dešimtą kartą vyks Vilniuje, Spalio 1d., 19 val., kultūros bare „Kablys“. Daugiau informacijos rasite renginio Facebook paskyroje.
