Grafikės Jolantos Rudokienės parodoje „Neformatas“ – žmogaus ir architektūros paralelės
Pirmadienio vakarą Užupio „AP galerijoje“ atidaryta grafikės Jolantos Rudokienės personalinė paroda „Neformatas“. Ekspozicijoje pristatomas piešinių ciklas, apjungiantis 2015 metų darbus su naujausiais, 2019 metais sukurtais kūriniais. Nors Panevėžyje gyvenanti autorė Lietuvos meno kontekste labiau žinoma dėl savo didelio formato realistinių, monochrominių piešinių ir akvarelės, šįsyk grafikė Vilniaus žiūrovams pristato kūrybą, linkstančią į abstrakcijas ir faktūrų atvaizdavimą.
Pasak Jolantos Rudokienės, nauja parodos ekspozicija labai simboliška. Paveiksluose vaizduojami eižėjančių sienų fragmentai, viena vertus, kalba apie uždarą vidinį žmogaus būties pasaulį, asmenines patirtis ir prisiminimus, kita vertus – atskleidžia laikinumo grožį. Istorine praeitimi alsuojantis Užupis taip pat eksponavimui pasirinktas neatsitiktinai. Kadaise apleistumu garsėjęs rajonas dabar atsiveria naujais kontekstais, miesto atradimais.
„Paroda labai asmeniška. Senų sienų įvaizdis, byrantys fragmentai atskleidžia kapstymąsi savyje. Siena tarsi simbolis – įėjimas į žmogaus vidų. Negraži siena, išorinis jos įvaizdis neatspindi vidinės istorijos. Čia svarbi atsivėrimo tema, žmogaus ir pastato sugretinimas. Riba tarp bjaurumo ir grožio, patogumo ir nejaukumo. Tai, kas kitiems gali atrodyti negražu, nejauku, nepatogu – man, atvirkščiai, įprasmina grožio sąvoką. Man įdomu, kokie giluminiai klodai glūdi po matoma siena. Kaip juos pasiekti – per duris, langą, plyšį, per akis, verbalinę ir neverbalinę kalbą...“, – pasakojo parodos autorė.
„AP galerijos“ vadovės ir meno kuratorės Vilmos Jankienės teigimu, menininkė ypatinga ne tik savo jautriu priėjimu prie universalių temų, meditatyvios kūrinių nuotaikos, bet ir per ne vieną dešimtmetį ištobulintais grafikos įgūdžiais.
„Jolantai Rudokienei svarbus kūrybinis procesas. Menininkė nėra spontaniškos, vienkartinės emocijos įamžintoja. Kiekviena idėja, tema yra daug laiko apmąstoma, nuodugniai išieškoma. Įdomi menininkės kūrybinė detalė – J. Rudokienės pagrindiniais darbiniais įrankiais tampa ne spaudos presai, sausos adatos, o spalvoti, įvairių minkštumų pieštukai, sukuriant daugybę sluoksnių ant didžiulių formatų lapų. Tokius įstiklintus kūrinius sudėtinga vežti į tarptautines parodas, dėl šio „neformato“ dažnai pasirenkami saugesni, mažesni kūriniai“, – pasakojo Vilma Jankienė.
Jolanta Rudokienė gimė 1960 m. Radviliškyje. 1983 m. Šiaulių pedagoginiame institute įgijusi braižybos, piešimo bei pedagogikos išsilavinimą, pradėjo dėstyti Panevėžio dailės mokykloje, tapo aktyvi Lietuvos bei užsienio parodų dalyvė. 2001 m. menininkė įstojo į Lietuvos dailininkų sąjungą. Per ilgą kūrybinį laikotarpį, derinamą su pedagoginiu darbu, autorė pristatė 20 personalinių parodų, dalyvavo daugiau nei 30 kolektyvinių, tame tarpe – Olandijoje, Latvijoje. Grafikės kūrinių yra įsigiję privatūs kolekcininkai.
Paroda veiks iki gruodžio 15 dienos.