Graikijoje gyvenanti D. Jurkšaitytė: „Graikas į akropolį tikrai nelips, bet ateis į kavinę ar taverną pažiūrėti į jį iš tolo“

ADAPTACIJA

„Tapusi meilės emigrante, pirmus metus su vyru gyvenau jo šeimos viloje netoli Atėnų. Nebuvo lengva priprasti prie klimato, maisto, papročių. Mane stebino George’o artimųjų bendravimas ir temperamentas – manydavau, kad pykstasi, o jie tiesiog taip tarpusavyje kalbasi. Metus graikų kalba man atrodė neįkandama, bet dar po keturių mėnesių kursų Atėnų universitete graikiškai jau kalbėjau, rašiau ir skaičiau. O svarbiausia – pajutau, kad miestas tampa savas ir pradedu jį pažinti.

Pirmas įspūdis buvo nekoks: daug vienodų gatvelių, kvartalų, namų, gausybė reklaminių iškabų ir milžiniškos mašinų spūstys. Tačiau ilgainiui įsitikinau, jog Atėnai nuostabūs: jūra, kalnai, daug senovės paminklų ir vis dar civilizacijos lopšys, kur dieną naktį apstu įvairiausių renginių – šis miestas niekada nemiega.“

RAJONAS

„Gyvename Nikaia rajone, netoli Pirėjo uosto, auginame dukrą Danai, jai – septyneri, lanko netoliese esančią mokyklą. Dirbu Pirėjuje esančioje vienoje iš firmos „Accessorize“ parduotuvių, prekiaujančių papuošalais, aksesuarais, rankinėmis. Pirėjas – Graikijos miestas Atikos regione, netoli Atėnų. Tai svarbus jūrų uostas, į kurį atplaukia didieji kruiziniai laivai, netoliese yra keli mažesni uostai, kuriuose švartuojasi nedidelės jachtos. Įdomiausia, kad Pirėjo uostas susiformavo natūraliai V a. pr. Kr. Šiais laikais žmonės labai mėgsta šią vietą, nes čia daug tavernų, kavinių, viešbučių – aplink verda gyvenimas.“

KULTŪRA

„Pirmą kartą atvykus į Atėnus, žinoma, privalu aplankyti akropolį ir kitus žymiausius archeologinius antikinius objektus bei muziejus. Įspūdinga stiklo architektūra išsiskiria Akropolio muziejus (Dionysiou Areopagitou 15), kuriame saugomi archeologiniai antikinės kultūros radiniai. Vienas didžiausių ir geriausių Graikijoje – Nacionalinis archeologijos muziejus (28is Oktovriou 44), kurio per vieną dieną neįmanoma apžiūrėti. Benaki muziejuje (Koumpari 1) galima susipažinti su Graikijos meno pavyzdžiais nuo seniausių laikų iki šių dienų. Kikladų meno muziejuje (Neofytou Douka 4) eksponuojami bronzos amžiaus–romėnų periodo kūriniai, rasti Kikladų salyne. Bizantijos ir krikščionybės muziejus (Vasilissis Sofias 22) skirtas norintiems patyrinėti religinius ir istorinius artefaktus, bizantiškojo ir vėlesnių laikotarpių graikų meną.

Besilankantiems ne pirmą kartą patarčiau išsirinkti kokį nors koncertą ar spektaklį – jų čia tikrai netrūksta, pradedant šiuolaikinių grupių pasirodymais, baigiant klasikiniais operos pastatymais. Atėnuose pilna ir mažų teatrų, kuriuose telpa iki trisdešimties žmonių. Mano atradimas – neseniai Kalitėjoje (3 km į pietus nuo Atėnų) atidarytas kultūros centras „Niarxos“ (Andrea Siggrou 364): nuostabi aplinka ir pastato architektūra, daug veiklos tiek vaikams, tiek suaugusiesiems, organizuojami seminarai, koncertai, spektakliai, parodos, įrengta neapsakomo dydžio biblioteka, begalė kompiuterių salių. Ir visa tai nemokamai! Iki „Niarxos“ labai paprasta nuvykti: nuo metro stotelės „Fix“ kas pusvalandį iki centro taip pat nemokamai veža specialūs autobusai.“

GATVĖS GYVENIMAS

„Atėnų centre esantis Omonia rajonas – vienas pavojingesnių, pilnas narkomanų, tikrai nerekomenduočiau po jį vaikštinėti. Tačiau senamiesčio rajonas Monasteraki – turistų ir pačių graikų labai lankoma vieta. Aplink akropolį daug prekeivių, pardavinėjančių įvairiausius gaminius: nuo rankinių iki batų. Graikas į akropolį tikrai nelips, bet ateis į kavinę ar taverną pažiūrėti į jį iš tolo. Dažnai gatvėje (ypač iki pietų) galima nusipirkti kuluri (riestainį), apibarstytą sezamų sėklomis. Daug dainuojančių ir grojančių gatvės muzikantų, tikrai pamatysite ir ne vieną išmaldos prašytoją. Miestuose gausu palaidų šunų, tačiau jie prižiūrėti ir mylimi.“

PARKAS

„Jei keliaujate su vaikais, siūlyčiau užsukti į Floisvos parką (Palaio Faliro) – labai graži vieta visai prie pat jūros. Ten daug žaidimams skirtų erdvių įvairaus amžiaus vaikams, galima romantiškai pasivaikščioti krantine, užsukti į vasaros metu veikiantį kino teatrą.“

LAISVALAIKIS

„Atėnuose graikai mėgsta lankytis sporto klubuose, bėgioti stadionuose, parkuose ar jūros pakrante, jei gyvena netoliese. Vasarą daug žmonių vakaroja kavinėse, restoranuose, vakarieniauja su šeimomis, bendrauja ir beveik nevartoja alkoholio.

Kavinėse vietiniai užsibūna ilgai. Įprasta kad ir keturias valandas gerti kavą – niekas nevaro lauk ir įkyriai nesiūlo dar ko nors užsisakyti. Man smagu matyti, kad Graikijoje neignoruojami pagyvenę žmonės – jų daug galima sutikti tavernose ir kavinėse su šeimomis ar draugais. Senukai savo pamėgtose kavos baruose kartais sėdi ir bendrauja nuo ryto iki vakaro.“

KAVINĖS

„Pirėjo bare-kavinėje „Don Quixote“ (Alejandrou Papanastasiou 68) nuo terasos atsiveria nuostabus vaizdas į jūrą. Visada smagu užsukti į kokteilių barą „Plori“ (Zaimi 63 & Akti Themistokleous), populiarų tarp jaunimo. Kavinėje „Okio“ (Marina Zeas 1) irgi galima pasimėgauti skania kava ir Viduržemio jūros virtuve. „Troubar“ (Filonos 131) – tipiškas baras, į kurį patarčiau užsukti vakare išgerti kokteilio ir gerai praleisti laiko: jis traukia ir jaunimą, ir vidutinio amžiaus žmones. Šiaip Graikijoje barai neskirstomi pagal klientų amžių – visi draugiškai bendrauja. „A for Athens“ (Miaouli 2-4) – vienas garsiausių ant stogo įkurtų Atėnų kokteilių barų su geriausiu vaizdu į saulėlydžius ir Monasteraki aikštę, kurioje vyksta vadinamieji blusų turgūs. Šiame bare dažnai sunku rasti laisvų vietų.“

RESTORANAI

„Daugelio pamėgtas Pirėjo argentinietiškos ir Pietų Amerikos virtuvės kepsnių restoranas „Che“ (Karaiskou 151) išsiskiria savita jaukia aplinka, leidžiančia pasijusti tarsi kitame žemyne. Restoranas „Darling“ (Dragatsi 8) pačiame centre – labai smagi vieta, kurią mėgsta kostiumuota, madai neabejinga publika. Dažnai užbėgu čia išgerti kavos, suvalgyti deserto (visiems siūlyčiau paragauti obuolių pyrago).

Koukaki, Petralona netoli Atėnų centro – kone visos tavernos yra super: tikrai rekomenduočiau užsukti. Graikijos baruose nedažnai pamatysi šokant – jei norisi pajudėti, geriau eiti į tam skirtus naktinius klubus. Tačiau jei skambant gyvai muzikai nueisi pašokti prie scenos, niekas pernelyg nekreips dėmesio – demokratija. Visur labai gera atmosfera, nebaisu užsukti į jokį barą, bendraujama paprastai, niekas pernelyg nesikabinėja, jei mato, kad to nenori.“

VILA

„Mes savaitgaliais ar per šventes lekiame į Ksilokastrą Korinto rajone. Ten turime šeimos vilą. Ksilokastras – Peloponeso pusiasalyje, 120 km nuo Atėnų. Tokia Graikijos Palanga, kur daugiausia poilsiauja patys graikai. Neseniai savo vilą pradėjome nuomoti ir turistams, ir vietiniams, norintiems pabūti prie jūros. Vila šiek tiek tolėliau nuo miesto šurmulio – nuostabi vieta poilsiui. Maudymosi sezoną dukra kasmet uždaro lapkričio pabaigoje, o aš maudausi ir žiemą – mane jau pažįstantys vietiniai žvejai, pamatę tokį vaizdą, visada ploja.“

APYLINKĖS

„Netoli mūsų vilos Ksilokastre yra moterų vienuolynas Panagia Lechova, kalnų kaimelis Trikala, į kurį dažnai nuvažiuojame mašina, o tada einame į kalnus. Peloponeso pusiasalį labai lanko turistai, nes čia ir Sparta, ir Mistras, ir Olimpijos senoviniai miestai, kuriuos žino visas pasaulis. Čia ir vienuolynai, pilys, stalaktitų urvai, garsusis Istmo kanalas. Kalnuose nemažai trasų, kurias galima rinktis pasivaikščioti pagal norimą sudėtingumą ar atstumą. Tiesa, vietiniai nelabai mėgsta po juos vaikštinėti – mieliau laksto motociklais. Žiemą atidaromos kelios trasos pradedantiems kalnų slidininkams.“

PARDUOTUVĖS

„Parduotuvių turistams Atėnuose begalė – užtenka nusileisti nuo akropolio. Mėgstu „Anamnesia“ prekės ženklą: randu įdomių prekių namams, skoningų graikiškų suvenyrų – be rėksmingo užrašo „Made in Greece“, bet atspindinčių šalį piešiniais su alyvmedžių šakelėmis, alyvuogėmis, asiliukais ar jūrų ežiais. Šio rajono parduotuvės – visiems skoniams: yra ir pigių, ir labai brangių.“

TRANSPORTAS

„Transportu Atėnuose naudotis nesudėtinga – viskas lengvai suprantama. Tereikia turėti žemėlapį arba atsisiųsti programėlę. Iš oro uosto vyksta greitieji autobusai, vežantys į centrą, prie jūros, į autobusų stotį ar Pirėjo uostą. Bilietas suaugusiesiems kainuoja 6 €, vaikams nuo 6 iki 18 m. – 3 €.

Mieste įprasta važiuoti metro, autobusais ir troleibusais. Stotelėse įrengti ekranai, kuriuose rodoma, kada atvyks jūsų autobusas. Pati jais važinėju kasdien. Galima sutaupyti perkant kelių dienų bilietą, jie tada galioja visą dieną. Vienas bilietas paprastai galioja 90 min., tinka visoms transporto priemonėms. Taksi nebrangūs, bet iš oro uosto jais geriau nevažiuoti – nulups apie 40 €. Į savo vilą paprastai vykstu tarpmiestiniu autobusu iš Atėnų autobusų stoties – atveža beveik iki durų.“