Griežta kova su smurtu šeimoje: ar yra kokių nors pokyčių šioje srityje?

Kalbėdama su portalu 15min, specialistė pabrėžia skaudžią realybę – mūsų visuomenė dar nėra „palanki terpė“ smurtą patiriantiems asmenimis, o ypač – moterims. Pasak M.Jurkutės, neretai dėl patiriamo smurto kaltė suverčiama pačioms aukoms – esą tokį elgesį jos išprovokuoja, o prabildamos apie smurtą, dažnai spalvas sutirština. 

Net 78 proc. atvejų nukenčia moterys 

Ekspertai sutaria vieningai – laikui bėgant, situacija dėl smurto artimoje aplinkoje Lietuvoje vargiai keičiasi ir išlieka didžiule problema.  

Kaip nurodo Policijos departamento Komunikacijos skyrius, 2024 metais policijoje buvo užregistruota virš 54,5 tūkst. pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Atlikus pavojaus rizikos vertinimą, iš viso skirta virš 21 tūkst. apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderių. Panašūs skaičiai, deja, fiksuoti ir ankstesniais metais. 

Remiantis policijos statistika, dažniausiai – 78 proc. atvejų – smurto artimoje aplinkoje pavojų patiria moterys. Žvelgiant į nukentėjusiųjų amžių, dažniausiai smurto pavojų patiria moterys, kurioms virš 60 metų. Tuo tarpu vyrai smurto artimoje aplinkoje pavojų patiria apie 22 proc. atvejų. Dažniausiai tai paliečia 50–59 metų vyriškius. 

Policijos duomenimis, dažniausiai smurto artimoje aplinkoje pavojų kelia vyrai (85 proc. nuo visų pavojų keliančių asmenų). Mažesnę dalį sudaro moterys (15 proc. nuo visų pavojų keliančių asmenų).

Dažniausiai smurto pavojų asmenys patiria nuo sugyventinio – tai sudaro 28,8 proc. atvejų, kiek mažiau – nuo sutuoktinio (20 proc. atvejų) ir sūnaus (14,7 proc. atvejų). 

Kaip pažymi Policijos departamento atstovai, smurto artimoje aplinkoje atvejais alkoholis dažnai atlieka ryškų vaidmenį. Praėjusiais metais net 72,6 proc. atvejų smurto pavojų kėlė neblaivūs asmenys, kuriems skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. 

Smurtautojai prieš nukentėjusiuosius smurtavo įvairiai: naudojo tiek fizinį, tiek seksualinį, tiek psichologinį, tiek ekonominį, kuomet yra ribojami finansai ar jų naudojimas, smurtą. Dažnai šios smurto formos buvo persipynusios. Smurto artimoje aplinkoje rūšis daugiausia galima nustatyti pradėjus ikiteisminį tyrimą. 2024 metų duomenis apie tai galima peržiūrėti Informatikos ir ryšių departamento interneto puslapyje.  

Pokyčiai per dešimtmetį – nežymūs 

Kaip 15min pasakoja Mintautė Jurkutė, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės vadovė, Policijos departamento pateikiama statistika atspindi tik labai mažą dalį artimoje aplinkoje patiriamo smurto atvejų. Daug tamsesnį vaizdą galima susidaryti, įvertinus įvairius gyventojų nuomonės tyrimus. 

Štai, pavyzdžiui, praėjusių metų lapkritį Europos Sąjungos (ES) pagrindinių teisių agentūra (FRA) paskelbė ES šalyse atliktos moterų apklausos apie jų patirtą smurtą rezultatus. Tyrime dalyvavo daugiau nei 114 tūkst. moterų iš 27 ES šalių. Interviu metu jų buvo teiraujamasi ne tik apie fizinį, bet ir apie psichologinį bei seksualinį smurtą. 

FRA duomenimis, fizinį ir / ar seksualinį smurtą Lietuvoje yra patyrusios net ketvirtadalis moterų. Patyrusios fizinį smurtą atskleidė 15 proc., seksualinį – 10 proc. dalyvių. ES vidurkis šiuo klausimu siekia atitinkamai 13,5 proc. ir 17,2 proc. Moterų paklausus apie intymaus partnerio psichologinį smurtą, jo apraiškas teigė patyrusios 30 proc. tautiečių.  

Tokio didelio masto tyrimas apie smurtą prieš moteris paskutinį kartą buvo atliktas 2014 metais. Tuomet Lietuvoje fizinį ir / arba seksualinį smurtą teigė patyrusios 31 proc. moterų, 6 proc. daugiau nei pernai. Visgi, anot M. Jurkutės, toks pokytis per dešimtmetį yra išties mažas. Kiek labiau galima pasidžiaugti statistika dėl intymaus partnerio psichologinio smurto: 2014 metais jį teigė patyrusios net 51 proc. respondenčių, 21 proc. daugiau nei pernai.  

Vis dėlto, kaip pabrėžia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos specialistė, tikrosios situacijos dėl smurto artimoje aplinkoje „mes vis tik nematome ir nežinome“. Iš dalies taip yra dėl to, kad Lietuvoje apie patiriamą smurtą vis dar gėdijamasi ir gėdinama kalbėti. 

„Gal ir galima šiek tiek pasidžiaugti. Šioje srityje dirbu jau virš 10 metų, matau, kad bent jau galime kalbėti šia tema, nes anksčiau tikrai daug juoko sukeldavo vien šios temos įvardinimas. Dabar mes jau svarstome, ką čia reikėtų geriau padaryti. Tai yra didelis žingsnis į priekį. 

Vis dėlto tyrimai rodo labai didelius skirtumus tarp šalių. Daugiausiai, laisviausiai apie smurtą kalba Šiaurės Europa. Pavyzdžiui, Suomijoje statistiškai kas antra moteris yra patyrusi smurtą artimoje aplinkoje. Mūsų duomenys yra šiek tiek kuklesni, bet ne dėl to. kad pas mus smurto yra mažiau, o dėl to, kad žmonės vis dar bijo apie tai kalbėti“, – tikina M.Jurkutė. 

Nukentėjusieji nuo smurto nesijaučia suprantami

Kaip pabrėžia 15min pašnekovė, priežasčių, kodėl nukentėjusieji nepasisako, jog patiria smurtą artimoje aplinkoje, yra išties įvairių. Gali būti ir taip, jog kai kuriais atvejais jie smurto net neatpažįsta, ypač jei tai nepalieka jokių fizinių žymių. 

„Smurtas artimoje aplinkoje reiškiasi daugybe pavidalų. Fizinis smurtas paprastai ekspertų įvardijamas jau kaip paskutinė priemonė – iki tol gali būti psichologinis teroras, seksualinis, ekonominis smurtas ir panašiai. Gali fizinio smurto dar nebūti, bet, pavyzdžiui, moteris gyvena absoliučioje kontrolėje, negali turėti nei draugų, nei artimų ryšių, kur galėtų kreiptis pagalbos. Ji gali būti atitrūkusi nuo darbo rinkos, nes smurtautojas neleidžia dirbti arba, pavyzdžiui, riboja finansus. Esame girdėję ir tokių atvejų, kai dirbanti moteris savo algą iš karto perveda sutuoktiniui, o tada jis jau dalija pinigus, kiek jai „priklauso“. Tad moteris dėl finansinių priežasčių tiesiog negali niekur išeiti. 

Būna atvejų, kai moteris, turėdama mažamečių vaikų, bijo, kad dėl smurto vaikai iš namų bus paimti. Ji renkasi tą smurtą toleruoti, kad tik vaiko teisių apsaugos specialistai nesužinotų apie jų šeimą. Validu ir tai, kad daugelis smurtą patiriančių moterų vis dėlto su tuo žmogumi pirmiausia santykius pradėjo dėl to, kad numatė kažkokią prasmę. Gali būti, kad jos tikisi, jog tai yra laikina, kad joms pavyks kažkaip tą smurtą įveikti, perkalbėti mylimąjį“, – apie nutylėtą smurtą kalba M.Jurkutė. 

Pasak Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovės, neretai moterys nesiryžta prabilti apie smurtą ir dėl to, jog žino, kad jomis žmonės gali ir nepatikėti.  

„Vis dėlto mes, kaip visuomenė, esame labai mažai palanki terpė tokioms moterims. Mes iš karto jas kvestionuojame, mes iš karto jas kaltiname. Esame atlikę ne vieną visuomenės nuomonės apklausą, labai daug žmonių sako, kad moterys smurtą išprovokuoja pačios, kad daliai moterų jis patinka, kad jos yra linkusios sutirštinti spalvas“, – aiškina pašnekovė. 

Prevencinės priemonės – nepakankamos 

Suprasdamos, kokia didžiulė problema mūsų šalyje yra smurtas artimoje aplinkoje, įvairios institucijos ir organizacijos imasi veiksnių, kuriais užkirstų tam kelią.  

Šiuo metu į nacionalinę teisę siekiama perkelti 2024 m. gegužės 14 d. priimtą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje. Nuo 2023 metų liepos Lietuvoje įtvirtintas jau minėtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Tai priemonė, nukreipta į greitą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų apsaugą. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, policijos pareigūno sprendimu, 15 parų įpareigojamas laikinai išsikelti iš smurtą patyrusių asmenų aplinkos. 

Savivaldybėse taip pat veikia specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (SKPC), į kuriuos nurodomi kreiptis smurtą ar jo pavojų patyrę asmenys. Taip pat įkurtas Nacionalinis informacijos apie seksualinį smurtą centras, nuolat vykdomos įvairios smurto prevencijos akcijos. 

Vis dėlto, pasak Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertės M. Jurkutės, tokių priemonių tikrai nepakanka, jos nepaliečia pačių problemos šaknų.  

„Pastaruoju metu jaučiamas susitelkimas dirbti su smurtautojais, su smurtinio elgesio korekcijomis. Yra savivaldybių, kurios programoms su smurtautojais skiria 5 kartus daugiau lėšų negu prevencijai. Taip yra vaikomasi pasekmių, bet su priežastimis nedirbama. Turime atvejų, kai smurto orderį penktą kartą duoda tam pačiam žmogui. Žmogus atsisako gyventi savivaldybės numatytoje vietoje, nueina pas mamą ir ten smurtauja prieš ją. 

Mes nuo pačių pradinių taškų neturime proveržių. Švietimo sistemoje apie tai nekalbame, darželiuose apie tai nekalbame. Nenuostabu, kad jeigu visą gyvenimą taip gyvenai, suaugęs jau gal ir nebegebi atpažinti smurto, tavęs niekas nemokė, kas yra sveiki santykiai, o kas jau yra nesveiki“, – kalba specialistė. 

Žvelgdama į ateitį, M.Jurkutė sako, kad norint spręsti smurto artimoje aplinkoje problemą, labai svarbu rinkti konkretesnius duomenis tiek apie pačius smurtautojus, tiek apie nukentėjusiuosius. Pavyzdžiui, naudinga būtų žinoti, kaip pavojų susidurti su smurtu artimoje aplinkoje nulemia asmens amžius, etninė kilmė, negalia, finansinis statusas.

Lygiai taip pat svarbu yra ir didinti visuomenės sąmoningumą. Juk kiekvienas iš mūsų galime atlikti tam tikrą svarbų vaidmenį – žinoti, kas yra smurtas artimoje aplinkoje, mokėti jį atpažinti, padėti nuo to nukentėjusiems žmonėms.

Primename, kad prireikus pagalbos visada galima:

• kreiptis į Specializuotos kompleksinės pagalbos centrą telefonu +370 700 55516 arba interneto svetainėje www.specializuotospagalboscentras.lt;

• rasti artimiausią pagalbos vietą interneto svetainėje www.visureikalas.lt;

• norint skubiai pranešti apie smurtą artimoje aplinkoje, skambinti pagalbos numeriu 112.

Apie iniciatyvą „Pastebėk smurtą“:

IKEA tiki, kad namai turėtų būti kupini saugumo ir pagarbos. Deja, savuosiuose taip jaučiasi ne visi. Štai kodėl nusprendėme prabilti apie smurtą artimoje aplinkoje ir pradėti iniciatyvą „Pastebėk smurtą“. Junkitės prie mūsų judėjimo, stebėkite aplinką plačiai atmerktomis akimis ir prisidėkite prie pokyčių. Tik veikiant išvien, namai gali tapti saugesne vieta visiems.