Gražios tradicijos dalimi tapęs Nerijus Buivydas: „Kai vaikai matys aktyvius tėvus, ir patys norės daugiau fiziškai judėti“

Kai paskutinį kartą davėte interviu apie maratonus ir sportą, save įvardijote kaip mėgėją. Galbūt dabar be bėgimo nebeįsivaizduojate savo gyvenimo?

Toliau esu mėgėjas, bet santykis su bėgimu keičiasi. Vis dažniau atsiranda noro patinginiauti, rasti priežasčių nebėgti. Bet ilgai simuliuoti sau neleidžiu, neišbėgau dvi dienas ir viskas – verčiu save bėgti, bent kelis kilometrus. Jaučiu, kad santykį su bėgimu, kaip ir su mylimu žmogumi, reikia kurti ir dėl jo „dirbti“ nuolat. O kai suprantu, kad man reikia bėgimo labiau, nei bėgimui manęs – pastangų turiu įdėti dar daugiau.

Teoriškai gyvenimą be bėgimo įsivaizduočiau, bet sau to negalėčiau leisti. Bėgimas per daug davė naudingų dalykų, kad galėčiau jo tiesiog atsisakyti.

Kokio tipo bėgimai dažniausiai reikalauja ypatingo pasiruošimo? Kokiems pasiruošti lengviausia?

Jeigu esi mėgėjas ir varžaisi dėl savęs, o ne medalių – kuo ilgesnė distancija, tuo daugiau pasiruošimo. Atitinkamai – trumpesnei distancijai užtenka skirti daug mažiau laiko. Pamenu, kad bėgimui 20 maratonų per 20 dienų aplankant Lietuvos mokyklas ruošiausi beveik du metus. O štai 12 km bėgimui specialiai visai nesiruošiu. Nes panašius atstumus bėgu kasdien, reguliariai darau specifines treniruotes ir kūnui nėra streso greitai įveikti tokį atstumą. Tad logika paprasta – nori lengvo bėgimo varžybų dieną – liek atitinkamai prakaito treniruotėse.

Be ko neišsiverstumėte nė vieno maratono metu?

Iki šiol neišsiversdavau be savo šeimos, nes žmona su vaikais visada būdavo šalia trasos ir laukdavo finiše. Labai gerai suprantu ją, kai po šešerių metų tas aktyvus palaikymas susitraukė iki pasitikimo po finišo grįžus namuose.

Tad bėgimo laikrodis dabar liko svarbiausias mano draugas maratono metu. Kai būna sunku, visada pažiūriu į jį ir kokiu tempu bėgu. Aišku, maratone negalėčiau išsiversti ir be maitinimosi. Turiu savo mėgstamiausią gėrimą t.y. gliukozės ir fruktozės kokteilį, kuris mane lydi kiekvieno bėgimo metu.

Yra amžiaus limitas nuo kada galima pradėti bėgioti?

Tikrai ne. Mes klaidingai gyvenime galvojame, kad kažkam yra sudėti amžiaus limitai. Keisti darbą, pradėti studijuoti, mokytis piešti, nusidažyti plaukus, pasigaminti sušius ar apsirengti jaunatvišką rūbą – nėra amžiaus limito, kada tau jau per vėlu. Tas pats su bėgimu, visi išmokę vaikščioti išmokome ir bėgti, tik dauguma mūsų nustojome tą daryti. Tad mums reikia tik prisiminti šį įgūdį. Aišku, ilgą laiką būnant fiziškai pasyviems, iškart bėgt nepatariu, reikia pradėti vaikščiot. Paskui greičiau vaikščiot, o kai jau bus lengva – pradėti į vaikščiojimus įtraukti lengvas bėgimo atkarpas.

Dažnai žmonės taip ir neprisiruošia pradėti bėgioti, kokie būtų jūsų patarimai tiems, kurie apie tai svajoja, tačiau vis nežino, nuo ko pradėti?

Patarčiau padaryti, kaip aš padariau. Kuris laikas planavau pradėti bėgioti, bet niekaip neprisiruošdavau. Tada atsitiktinai užėjau į sporto prekių parduotuvę ir nusipirkau bėgimo batelius. Toliau nebėgiodavau, bet batelius spintoje jau turėjau. O tada anksčiau ar vėliau ateina TAS momentas, kai pajutunti nenumaldomą jausmą išbėgt. Kadangi batai buvo vietoje, tad atsiradus stipriam „čia ir dabar“ buvo lengva pradėti. Tad patarčiau būti pasiruošus, savęs nespausti ir išlaukti tikros vidinės motyvacijos. Tikiu, kad toks santykis su bėgimu bus sveikesnis ir ilgaamžiškesnis.

Kaip manote, ar šiomis dienomis tėvai pakankamai skatina savo vaikus sportuoti?

Manau, kad taip, nes niekas nesiginčija su fizinio aktyvumo nauda žmogui, o ypač vaikui. Problema, kad skatinimas toks teorinis – aš žinau kas tau geriau, imk ir daryk dabar. Bet su šių laikų jaunimo tai neveikia, vaikai drąsūs galvoti ir klausti – jei sportas toks sveikas, tai kodėl tu pats nesportuoji? Čia ir atsiremiame į pavyzdžių kultūrą. Tėvai patys turi gyventi aktyvų fizinį gyvenimą, būti dažniau gamtoje, daugiau vaikščioti, dalyvauti sporto renginiuose, turėti sau ir vaikams tinkamo sportinio inventoriaus namuose. Tiesa, ne tik turėti, bet ir juo naudotis.

Kaip didinti vaikų motyvaciją?

Kai vaikai matys aktyvius tėvus, didelė tikimybė, kad ir patys norės daugiau fiziškai judėti. Galima organizuotis šeimos aktyvaus laisvalaikio išvykas, jungtis su šeimos draugais, stebėti sporto varžybas, dalintis įspūdžiais prie pietų stalo, kartu pirkti inventorių ir pan. Svarbiausia pajausti, koks sportas vaikui patinka ir šiek tiek labiau sekasi. O jei tokio dar neatrado – leisti išbandyti kuo daugiau sporto šakų. Jei ir tas vaikui neįdomu – įvertinti ar išlaikomas namie sveikas ekranų, miego ir poilsio ritmas. Dažnas vaikų abejingumas sportui gali būti susijęs su per dideliu ekranų naudojimu, prastesne mityba ar nepakankamu poilsiu.

Kokio rezultato tikitėjotės iš Eurovaistinės bėgimo?

Sekmadienį bėgu dvejose distancijose. Asmeninių tikslų – pagerinti savo greičio rekordą – sieksiu 12 km trasoje, o po pietų su „Demokratinės mokyklos“ mokiniais drauge bėgsime 3 km. Pastarojo bėgimo tikslas – sutelkti vaikus, tėvus ir mokytojus bendrai fizinei veiklai, pabendrauti ir patirti džiugių akimirkų kartu.

Kodėl nusprendėte pasirinkti šį bėgimą?

Man labai patinka šio bėgimo nuotaika ir metas, kada jis vyksta. Nes kalėdiniu laikotarpiu visi kažkiek įsitempę, skubantys ir nerimastingi. O čia bėgimo šventė – galimybė stabtelti, pamiršti rūpesčius ir bėgant gerai prasivėdinti galvą. Aš po Eurovaistinės bėgimo visada pasikraunų gerų emocijų ir energijos dar likusiam šventiniam laikotarpiui.