„Jau penkerius metus rašau straipsnius ir interviu įvairiems Lietuvos portalams, tad turbūt esminė mano siekiamybėšiuo metu yra kokybiška ir informatyvi žiniasklaida bei kasdieniai tobulėjimai rašant ir kuriant eiles“, – taip save pristato konkurso „Siekiantiems tobulybės“trečios vietos nugalėtoja, jaunoji žurnalistė Greta Kondrataitė. Mergina atvirauja, kad pagrindinis jos tikslas – pradėti rašyti eilėraščių knygą, skirtą tėčio atminimui.
Visą „Smarthit“ konkursui „Siekiantiems tobulybės“ skirtą G. Kondrataitės esė galite rasti čia. Apie tai, kas įkvepia kasdieniam rašymui, tobulėjimui, ir kodėl gyvenime svarbu turėti tikslų – Žmonės.lt interviu su G. Kondrataite.
Kaip jums kilo mintis parašyti knygą tėčio atminimui? Koks yra tėčio vaidmuo jūsų gyvenime?
Buvau gal pusantrų metų, kai tėtis mirė. Nelabai jo atsimenu, apie jį žinau daugiau iš šeimos pasakojimų.
Eiles tėčiui rašiau nuo mažens. Pamenu, dar pradinėse klasėse per lietuvių kalbos pamoką buvo skirta užduotis sukurti eilėraštį. Tas eiles parašiau galvodama apie tėtį. Tai turbūt ir buvo pradžia.
Vėliau dvyliktoje klasėje susidariau sąrašą tikslų, ką norėčiau nuveikti per ateinančius penkerius metus. Tarp tų tikslų, aišku, buvo studijos, ką dabar ir darau, ir knyga, kaip vienas iš esminių siekių.
Studijoms prasidėjus knygos rašymas nusikėlė į antrą planą. Šiandien, būdama antrame kurse, turiu daugiau laiko ir vis pagalvoju, kad šį planą jau reikėtų pradėti įgyvendinti. Nors konkretaus termino ir neturiu, bet norėčiau šį tikslą pasiekti per dvejus metus.
Ar rašydama tekstus siekiate tobulybės? Tobulas rašytojas jums – koks jis?
Nemanau, kad šiais laikais yra toks terminas kaip tobulas rašytojas. Visi savo kelią nueina tik per klystkelius, atranda savitą stilių, kuris gana dažnai patinka ne visiems.
Manau, kad kaip tik reikia kuo daugiau netobulų, bet tikrų ir atsidavusių kūrybai žmonių. Kad jų tekstai, eilės ar bet kokia kita kūryba įkvėptų būti tokiems pat netobuliems, bet kartu įdomiems ir unikaliems.
Savo tekstuose tobulybės nesiekiu. Neretai jie būna skirtingi, savotiški. Jei tai interviu, jis bus pritaikytas tik tam žmogui, kurį kalbinu. Nenaudoju standartinių klausimų arba dabar vyraujančių klišių, kai klausiama apie žinomų žmonių pirkinius, batus ar dovanas.
Vieni sako, kad gera kūryba reikalauja talento, kiti – didelio įdirbio. Kaip manote jūs? Ar tobulinate savo rašymo įgūdžius?
Manau, kad svarbūs abu dėmenys. Be didelio įdirbio kūryba ir liktų tik kūryba. Ją reikia puoselėti, nuolat ieškoti įvairių sprendimo būdų, kaip kažką pagerinti, kad ji turėtų galimybę sklisti.
Pati savo rašymo įgūdžius tobulinu labai paprastai – daug rašau, o rašant iškart ir pasimato klaidos. Jų stengiuosi nekartoti. Žinoma, anksčiau esu gavusi patarimų iš redaktorių arba žmonių, kurie toje srityje dirba ne vienus metus. Tais patarimais vadovaujuosi ir dabar.
Šiandien neturiu konkretaus tikslo, pavyzdžiui, per dieną ką nors būtinai parašyti. Būna, netikėtai kyla kokia mintis, arba sugalvoju, ką norėčiau pakalbinti, sutinku kokią įdomią asmenybę... Tada ir planuoju darbus.
O kalbant apie eiles... Čia jau nesuplanuosi. Arba yra įkvėpimas tuo metu, arba nėra.
Kokie žmonės jus įkvepia veikti?
Jei kalbame apie šių dienų autorius, tai – Beata Tiškevič. Domiuosi jos veikla, mane žavi tokia kūrybinė laisvė, kokią ji skleidžia. Aš ir pati stengiuosi, kad mano kūryba nebūtų kažkokia įrėminta, apibrėžta.
Išleisite knygą, baigsite studijas – kas toliau? O gal turite ir tobulos ateities viziją?
Turiu pripažinti, kad žodis tobula man nelabai patinka. Aš visgi daugiau kreipiu dėmesį į tuos tikslus, kuriuos užsibrėžiau įgyvendinti. Vienas jų yra susijęs su šiuolaikinėmis medijomis.
Esminis principas, kurio žadu laikytis pabaigusi studijas – neiti paprasčiausiu keliu, leisiančiu šiandien uždirbti pinigų. Noriu, kad mūsų karta, šiandien studijuojanti žurnalistiką, kurtų kokybišką žiniasklaidą.