Beveik dešimtmetį Lietuvoje jos nebuvo. Tiek laiko egzotiškosios Gretos Šapkaitės (37) šypsenos nematėme televizijoje, ji niekam nedalijo interviu. Tik skurdžios užuominos socialiniuose tinkluose išduodavo, kad gyvena ten, kur saulė šviečia kur kas dažniau. Atrodo, kad pamažu ji grįžta, ir ne viena – už rankos vesdamasi mėlynakį šešerių metų sūnų Aaroną.
Pastaruosius septynerius metus ji nuolatos gyvena Monake. Ten ji pradėjo lauktis. „Pamaniau, kad jei vaikas išsirinko šalį, kur nori gimti, tai ten dar pabūsime...“ Tačiau Monake ėmė braškėti santuoka. Pora padėjo tašką, kai sūnui sukako vieni.
Buvo žiauriai sunku. „Ko tikrai neįvertinau, tai ne savo šalyje, tik atsikrausčius, gimdyti ir rūpintis naujagimiu. Mažiukas dažnai sirgo, nemiegojo, o dirbti, kurti projektus, rūpintis finansais, sąskaitomis, namais, produktais, vaistais, pampersais ir visu kitu reikėjo man vienai“, – prisimena Greta.
„Jau dabar galiu didžiuotis sūnumi. Jis – klasėje geriausias matematikas, stipraus charakterio, drąsiai slidinėja, plaukia, vairuoja kartinguose, bando žaisti tenisą, nepaleidžia kamuolio. Stengiuosi auginti pasaulio pilietį, kuriam niekas nebūtų sudėtinga. Jam tenka ir nepatogiai numigti, ir pavalgyti greitojo maisto, ir pašalti ar sukaisti... Svajoju užauginti vyruką, kuris būtų drąsus, neieškantis problemų ir, žinoma, laimingas.“
O kaip dėl antrosios pusės? Kol kas didelę Gretos gyvenimo dalį atima sūnus ir verslas. Tačiau neslepia, kad būtų laiminga sutikusi tokį, kuris nepabijojo ir peršoko kokias nors savo karteles. Tada atsirastų laiko ir meilei, ir šeimai, ir galbūt dar vienai atžalai. „Man nereikia antrosios pusės vien dėl to, kad jausčiausi saugi. Norisi tikros meilės ir lygiaverčio partnerio.“
Interviu bei fotosesija – naujausiame žurnale „Žmonės“