Grožio formulė pagal Aušrą Štukytę: odos grožis slypi maiste
„Kai vyrui sakau: „Negaliu vos atsikėlusi išeiti į gatvę, man reikia pasidažyti“, jis nuoširdžiai tikina: „Bet tu ir taip graži. Iš ryto – pati gražiausia...“ Visgi pasitelkiu keletą grožio priemonių, kad tokia išlikčiau visą dieną“, – šypsosi aktorė Aušra ŠTUKYTĖ (37).
Kada tau pradėjo rūpėti kosmetika?
Ankstyvoje jaunystėje. Gyvenant Radviliškyje nebuvo jokių problemų: mama nesidažė, nenaudojo nei kosmetikos, nei naminių grožio priemonių, aš – lygiai taip pat. Mama iki šiol labai graži – jai septyniasdešimt, tačiau beveik neturi raukšlių. Matydama jos pavyzdį, gal ir pati būčiau nepažinusi kosmetikos, bet atvažiavus į Vilnių ir įstojus į Teatro akademiją mane staiga užpuolė spuogai. Nežinau, kas dėl to buvo kaltas – branda, pasikeitęs maistas?.. Pirmąjį studijų pusmetį visiškai nevalgiau mėsos, nes tėvų namuose tai atrodė prievolė ir kančia. Ji sugrįžo į racioną tik tada, kai pajutau, kad ji visgi labai skani... Maitinausi tik sausainiais ir šokoladais, tad ir atrodžiau kaip raupsuotoji.
Ėmiau gelbėtis: atsirado valymosi dienos – ne dėl svorio, o dėl odos grožio. Pirmadieniais apskritai tik vandenį gerdavau – tai nebuvo protinga mintis, bet tuo metu atrodė geriausias būdas išvalyti organizmą. Ėjau pas kosmetologes: viena siūlė stebuklingų papildų, kita – kaukių, trečia kas mėnesį valė odą... Bet labiausiai padėjo kurso draugės Žemynos Ašmontaitės patarimas. „Negaliu atsižiūrėti į tavo tobulą odą, ką tu jai darai?“ – sykį paklausiau, o ji labai paprastai atsakė: „Aušra, visas tavo odos grožis yra tavo maiste.“ Atsisakiau kavos, šokolado, miltinių produktų – ir per metus spuogai išnyko. Tuomet mano gyvenime atsirado televizija, o su ja – ir grimuotojos.
Vadinasi, dažytis mokeisi iš profesionalų?
Ėmiau stebėti ir pati atkartoti tai, kas man patiko. Į savo veidą reikia žvelgti kaip į kalveles ir įdubas: vienas padažyti šviesiau, kitas tamsiau, ir išeis puikus reljefas (juokiasi).
Nori sveiko veido įvaizdžio – naudokis žemės spalvomis. Šešėliai man turi būti tik matiniai – neįsivaizduoju gero dailininko paveikslo, nutapyto perlamutriniais dažais. Mano mėgstamiausi šešėliai – „Clinique“: kiekviena spalva atskirame indelyje, kainuoja nepigiai, bet su trimis spalvomis galima puikiai išsisukti net pusantrų metų. Geri teptukai – puiki investicija: aš naudoju „The Body Shop“. Akių pieštuką perku „Make Up Store“: man reikia pažaisti su išoriniais akių kampučiais, brėžti liniją šiek tiek į viršų, antraip atrodyčiau pavargusi.
Tavo antakiai – labai gražūs.
Ir visiškai natūralūs, nes laikausi šių metų tendencijos – atsiauginau antakius ir niekam neleidžiu jų pešioti! Nedažau jų – paveldėjau tamsius iš tėvelio, tik kartais brūkšteliu pieštuku, jei reikia išgauti stipresnį personažo charakterį.
Mano ir blakstienos ilgos, todėl tik sykį susigundžiau prisiauginti dirbtines. Nepatiko: kai jos ėmė kristi, krito netvarkingai, be to, negalėjau kada panorėjusi pasitrinti akių... Kai labai noriu – paprašau grimuotojos priklijuoti kuokštelius akių kampučiuose, bet šiaip pakanka blakstienų tušo. Man geriausias – „False Lash Superstar L’Oréal“, puikiai išlieka ir scenoje, ir filmavimuose. Šlapiai akies kontūro linijai nubrėžti naudoju „H&M“ pieštuką: pasirodo, jis visai neblogas.
Makiažo valikliai – „Rasa“ arba „Vivi“, o kartais juos pakeičia „Filorga“. Ši kompanija – apskritai likimo dovana moterims, jos produktai – tai chirurgai kremo pavidalu: nusipirkau veido, paakių kremą, šveitiklį, valomąsias putas. Bet džiaugiuosi ir gerokai pigesne „Vivi“ kosmetika: turiu purškiamąjį rožių vandenį, kuris man tobulai atstoja toniką.
O kuo dažai veidą?
Turiu „Shiseido“ toninį kremą, bet labai patiko ir „Jane Iredale“. Pastarojo parduotuvėse nėra, perku iš kosmetologės. Ypač mėgstu „Jane Iridale“ sausą pudrą: ji ekologiška ir lengvutė. Aš – riebios odos savininkė, grimuotojos nuolat bėgioja iš paskos su sausa pudra. Kasdienybėje dėl to nesuku galvos – man gražu, kai veidas sveikai blizga, o jei kur nors einu vakare, įsimetu pudrytės ar vienkartinių servetėlių, sugeriančių blizgesį. Lūpas dažau „Nouba“ dažais.
Tikriausiai labai rūpiniesi savo puikiais ilgais plaukais?
Jais rūpintis išmokė kita kurso draugė – Irutė Jankutė. Ji niekada netrinkdavo galvos vien šampūnu, tad ir aš išmokau netingėti ir tepti plaukus balzamais bei kaukėmis. Dabar jie netelpa vonios kambaryje: nuo pigesnių rusiškų ir latviškų iki brangių ekologiškų. Nusipirkau juodojo molio, skirto kūnui ir plaukams.
Labai patinka nerafinuotas kokosų aliejus: kai jau visai nualinu plaukus, išsitepu, dvi valandas palaikau – ir vėl viskas gerai. Jau daugiau kaip metus neleidžiu savo mielam kirpėjui Liutaurui Salasevičiui kirpti plaukų – nueinu pas jį tik nusidažyti. Jis visuomet įtariai nužvelgia plaukų galiukus: „Na na, parodyk, kokios čia samanos“, tačiau apžiūrėjęs atiduoda man pagarbą: „Štukyte, galiukai pusantrų metų nekirpti, bet visai padorūs.“
Kuo nors lepini savo kūną?
Turiu celiulitą, tad esu priversta ką nors naudoti. Patinka jūrų dumblių kaukės: išsitepu, apvynioju celofanu ir pabūnu penkias minutes. Labai padeda ir limfodrenažinis masažas: jo reikėtų du kartus per savaitę. Gelbsti ir „Guam“ kaukė, kuri turi šildantį poveikį. Tepti visą kūną kvepiančiais aliejais pritingiu, bet atradau stebuklingą aliejų „Young Living“. Jis tinka viskam: ir tepti, ir gerti, ir į kremą įsilašinti. Beje, aš tikiu, kad riebalai žmogui apskritai reikalingi – ne tik aliejai, bet ir kiaulės riebaliukai. Bijome cholesterolio kaip velnio, o gal jis ne toks ir pavojingas?.. Lašinukai – tai statybinė medžiaga: jos gavęs, kūnas sparčiai atkuria ląsteles. Be abejo, kūnui ir galvai labai padėtų sportas, bet nebespėju: ačiū Dievui, nors šunį turime, tad prasieinu paupiu. O laimingiausia buvau, kai šokau, – šokti yra labai moteriška. Bet tam irgi reikia laiko...
5 grožio būtinybės
- Beatodairiška meilė savo kūnui – tegu ir netobulam.
- Vanduo.
- Riebalai. Skanūs lašinukai dar niekam nepakenkė.
- Švara visomis prasmėmis. Ypač – iš lūpų.
- Paslaptys. Nuo jų moteris pagražėja.
