Grožio formulė pagal Vandą Statkevičienę: išdavė netikėtą naminės veido kaukės receptą
„Nepasidažiusi aš iš namų kojos neiškelsiu. Net šiukšlių neišnešiu!“ – ši kultinė dizainerio Juozo Statkevičiaus mamos Vandos STATKEVIČIENĖS frazė – neišgalvota ir ne dėl mandrumo ištarta. Ponia Vanda ja vadovaujasi jau kone penkiasdešimt metų.
Iš ko nors mokėtės, kaip dažytis, kaip prisižiūrėti? Paprastai mergaitės pirmąsias grožio pamokas iš mamų nusižiūri.
Mamytės aš neturiu nuo trejų metukų, todėl neturėjau galimybių mokytis iš jos. Žiūrėjau į drauges, žurnalus, televizijos diktores. Man visada patiko būti susitvarkiusiai. Tiesa, tais laikais, kai augau, jaunos merginos nesidažydavo. Sakydavo, kad dažosi tik nerimtos, lengvo elgesio... 21-ų ištekėjau ir tada jau po trupučiuką, neryškiai, nedaug, bet pasidažydavau. Pagal tą laikmetį, pagal madą.
Vėliau, kai dirbau Ziberto šilko kombinate, penktadieniais savo tiesioginio darbo beveik net nedirbau: vienas kabinetas virsdavo grožio salonu, kuriame bendradarbėms tvarkydavau antakius, ilgalaikiais dažais ryškindavau blakstienas, kirpdavau plaukus. Nieko panašaus nesu mokiusis! Bet visoms taip patiko, kad man dar dovanų ar bent saldainių atnešdavo.
Kiek jūsų sūnus – Juozas turi įtakos, ką rengtis, kaip atrodyti?
Juozas man dažnai iš kelionių parveža ne suvenyrų, o kokį naują ar brangesnį kremą, lūpdažį. O neseniai skambina ir klausia: „Mama, pasakyk, kokį tu akių kontūrą naudoji? Panos manęs klausia, kaip tavo mama taip gražiai visada pasidažiusi, akim nenuvarvėjusiom...“ Nesiskiriu su „Maybelline“ firmos „Lasting Drama“ geliniu akių kontūru. Jis toks tarsi šlapias, bet labai atsparus – nenuteka ir netepa vokų. Iš ryto, kai pasidažau, visą dieną išsilaiko be problemų. Tušą naudoju „MaxFactor“ firmos, būtinai – atsparų vandeniui.
Pudras esu išbandžiusi visokias, bet geriausia man yra „Chanel“ – ir skysta, ir sausa. Bet čia jau Juozas man jos parūpina, nes pačiai iš pensijos nusipirkti nelabai išeitų. Su amžiumi supratau, kad ypač perkant skystas pudras svarbu vadovautis ne reklama, o žiūrėti į tai, kas skirta pagyvenusioms damoms. Kad ir kokia jauna širdyje jautiesi, kosmetikos kūrėjai juk ne veltui skirsto savo produkciją pagal amžiaus grupes.
O natūralių, senovinių savęs priežiūros receptų turite?
Mėgstu pasidaryti veido kaukę su kiaušinio tryniu ir medumi. Ji labai tinka sausai veido odai – efektyviai pamaitina. Paprastai bent kartą per savaitę prieš maudydamasi vonioje išsitepu šita kauke veidą, kaklą ir pabūnu bent penkiolika minučių. O plaukams labai gerą efektą duoda tokia kaukė: išplakti du kiaušinių trynius ir įtrinti į plaukus. Pabūti šiek tiek ir nuplauti vandeniu. Svarbiausia – paskui nenaudoti jokio šampūno! Šita kaukė labai gerai pamaitina nuolat dažomus ir nualintus plaukus. Aš juk plaukus dažau kas dvi savaites, nes labai greitai pradeda matytis žilos šaknys. Negaliu pakęsti, kai pamatau, kad jau lenda žilas „takas“...
Kaune turiu labai gerą kirpėją Loretą, kuri cheminį plaukų sušukavimą daro taip gerai, kad Juozukas, ir tas pagiria, kaip gražiai atrodau, ir net iš Vilniaus moteris pas mano kirpėją siunčia. Loreta nenaudoja peroksido, todėl plaukų nenudegina. Kaune, man rodos, ji viena taip dirba. Tiesa, tas „cheminukas“ išsilaiko tik du ar tris mėnesius. Užtat atrodo, lyg plaukai natūraliai banguojasi ir garbanojasi.
Pamenate, kada pastebėjote pirmąsias raukšles?
Jau ir nebepamenu... Galų gale, ar tu jas matai, ar nematai, jų gi vis tiek atsiranda ir kasmet vis daugėja, daugėja... Ir nieko čia nepakeisi. Be to, jau geriau natūralios raukšlės nei kai senutė veidą ištempia lyg ant kurpalio.
Negi pati apie plastines operacijas niekada nepagalvojote?
Ne, tikrai niekada. Mano širdis silpna, spaudimas šokinėja – nerizikuočiau sveikata dėl kažkokio įsivaizduojamo grožio. Turbūt net jei man dykai siūlytų kokią grožio operaciją, nesutikčiau. Vienintelį, ką turiu, ilgalaikį – tai permanentiniu būdu paryškintus antakius. Užtenka penkeriems metams. Ir tai – tik dėl patogumo: net atostogaujant belieka blakstienas brūkštelėti, lūpas pasidažyti, ir jau tvarkingai atrodai. Mano labai jautri oda, todėl net veido kremą ne bet kokį galiu užsitepti: renkuosi tik tuos, kurie tinka sausai, jautriai veido odai. Dažniausiai tai būna intensyviau drėkinanti kosmetika. Per gyvenimą kremų esu išbandžiusi įvairiausių firmų – nuo „Nivea“ iki „Chanel“. Neseniai pirkau „Lumene“ veido kremą – ekologiškas, be dažiklių, be konservantų – irgi buvo neblogas.
Dažna septyniasdešimtmetė moja ranka į visus tuos dažus ir sako: kam man to reikia?..
O man gėda, kai aš nepasidažiusi. Tarsi kokia apsileidusi, netvarkinga būčiau. Net į ligoninę dėl kokios operacijos guldamasi būtinai su savimi pasiimdavau kosmetinę. Pamenu, suplanuota operacija rytoj, o gydytojai staiga persigalvojo – operuos šiandien. Atveža mane į operacinę ir patys kvatoja: „Nagai nulakuoti, blakstienos padažytos, pudros sluoksnis uždėtas... O jeigu ji mums mirti operacijos metu pradės, net nepastebėsime, kad mėlynuoja! Ai, tai gal nemirs, jei pasidažiusi...“ Taip mane pasidažiusią ir išoperavo...
Nepasidažiusi aš jaučiuosi labai blogai. Atrodo, net nuotaikos nėra. Ir diena tada ilga būna, nuobodi, net veidrodyje į save žiūrėti nenoriu... O jei iš ryto atsikėlusi nusiprausiu, pasidažau, tada man norisi gyventi!
5 grožio būtinybės:
- Pasidažyti. Visur ir visada.
- Tušas – tik vandeniui atsparus.
- Rinktis kosmetiką pagal savo amžiaus grupę.
- Plaukus dažyti kas dvi savaites, kad nebūtų jokių žilų „takų“.
- Nagų ir lūpų spalvos – vyšninė, raudona (pasidažiusi rudo atspalvio dažais atrodau kaip serganti).