Grupė „SynthEtika“: „Gera improvizacija yra kaip geras pokalbis“
Vilniaus gatvėje įsikūrusioje ir jau muzikantų pamėgtoje „Estrãdoje“ kiekvieną antradienį vyksta „Band To Watch“ serijos koncertai. Tai visiems atvira ir nemokamų koncertų serija, kurioje pasirodo jauni ir sparčiai kylantys muzikantai. Didelis dėmesys čia skiriamas skambesio unikalumui, žanrų įvairovei ir gyvo pasirodymo kokybei.
Vieni iš šioje serijoje pasirodžiusių ir „Estrãdos“ rekomenduojami išgirsti bei pažinti – grupė „SynthEtika“ ir jos nariai Nikita Kiriuchinas, Artiom Zalizko, Jonas Filmanavčius. „SynthEtika“ grupės ašis – struktūrizuota improvizacija.
– Koks yra pirmasis jūsų prisiminimas su muzika?
Artiom: Kai dar būdamas vaikas važiavau su tėvais Norvegijoje, žiūrėjau pro mašinos langą į snieguotus kalnus, o fone skambėjo „Coldplay“ – „Clocks“.
Nikita: Kai pirmą kartą specialiai pasileidau pasiklausyti muzikos per ausines savo noru. Prisimenu, tai buvo grupės „Linkin Park“ daina „New Divide“, kurią klausiau užsimerkęs lovoje.
Jonas: Kai žaidžiant kompiuterinius žaidimus, fone nuolat skambėdavo „Linkin Park“.
– Ką groja grupė „SynthEtika“?
Artiom: Electronic jazz fusion su daug improvizacijos ir ritmų.
– „SynthEtika“ gyvuoja jau penkerius metus. Kaip per šį laiko kito jūsų skambesys ir supratimas apie muziką?
Artiom: Improvizacijos tapo intuityviu procesu. Kadangi grojame jau ilgai ir ne tik su „SynthEtika“, supratome, kaip gali dėliotis muzikinės struktūros. Kartu grojant ir improvizuojant, tu tarsi pradedi matyti kūrinio ateitį. Tačiau įdomu, kad Jonas arba Nikita tą ateitį gali matyti visai kitokią. Kompromisų ieškojimas galiausiai susideda į vieną formą.
– Dažnai grupėje pasitaiko nesutarimų?
Nikita: Anksčiau, kai bandydavome daryti tikslesnias struktūras, nesutarimų kildavo daugiau. Dabar, žvelgiant į muziką ir improvizaciją laisviau, groti kartu tapo paprasčiau. Nepergalvojame tiek daug ir džiaugiamės kūryba, kuri vyksta čia ir dabar. Būna, kad pasirodymo metu improvizacija einasi lengvai, būna ir momentų, kai užstringi ir nežinai, kaip improvizaciją pabaigti, kaip iš jos „išeiti“.
– O kaip gyvo pasirodymo metu iš improvizacijų „išeinate“, kai nežinote, kaip tai padaryti?
Artiom: Jau labai daug kartų esame į tokią situaciją pakliuvę. Visada galima sustoti, pakalbėti ir pradėti iš naujo. Pauzės irgi yra gerai. Pas mus galioja principas, kad jeigu nežinai, kaip daryti, daryk, kaip žinai.
Nikita: Jeigu improvizuojant pajunti, kad kažkas neveikia, reiškia, geriau atsitraukti. Mūsų su Artiom dėstytojas, saksofonininkas Janas Maksimovičius daug kalbėdavo apie muzikos filosofiją, gilesnę muzikos prasmę ir vis sakydavo, kaip svarbu mąstyti, ką groji.
– Kokių dar įsimintinų mokytojų ir pamokų turėjote?
Artiom: Didžioji dalis mūsų mokytojų, legendiniai muzikantai tokie kaip Janas Maksimovičius, Liudas Mockūnas, Arnas Mikalkėnas, sakydavo, kad norint gerai groti, pirma reikia išmokti gerai klausyti.
Nikita: Janas Maksimovičius lygindavo grojimą, muzikavimą su kalbėjimu. Ir kuo toliau, tuo labiau pats pastebiu paralelių. Gera improvizacija yra kaip geras pokalbis: abiejuose turi būti balansas ir tam tikros taisyklės. Jeigu vienas asmuo per daug kalbės, gros, dominuos tai grupės muzikinis balansas iširs ir dialogo nebeliks.
Jonas: Aš prisimenu, kad mokydamasis Olandijoje klausinėdavau mokytojų, kodėl man kas nors nesigauna ir jie visuomet sakydavo, kad muzika turi lietis, tekėti kaip upė.
– Ką norėtumėte būti žinoję apie muzikavimą ir muzikos industriją anksčiau?
Jonas: Niekada nepasieksi taško, kuriame viską moki. Bet tame ir yra visas įdomumas. Kasdien vis atrandi kažką naujo, o muzika nuolat keičiasi.
Nikita: Neužtenka tik gerai groti. Manau, grojimas sudaro tik apie 50% tavo sėkmės. Labai svarbu socialiniai įgūdžiai, savęs pateikimas, rinkodara, vadyba ir pan. Juk net ir Mocartas turėjo vadybą – savo tėvą.
Artiom: Aš sakyčiau, kad mokėjimas gerai groti yra net dar mažiau – apie 30%. Pradėjus muzikos karjerą, esi priverstas daryti dalykus, kuriems neturi kvalifikacijos, nes reikia savo jėgomis pasiekti auditoriją.
– Kokia yra paskutinė jūsų klausyta daina?
Artiom: Conducta – „Vitamin C“.
Jonas: „MOMO“ – „Sérum“.
Nikita: „sedatø“ – „xscvt“.
– Geriausias aplankytas koncertas.
Nikita: Neseniai buvau Berlyne „Justice“ koncerte, kuris labai patiko, paliko daug įspūdžių ir suteikė šviežios motyvacijos. Taip pat didelį įspūdį paliko Thundercat koncertas Varšuvoje ir Daliaus Naujokaičio pasirodymas „Vilnius Jazz“ festivalyje prieš kelis metus, kuriame Juozas Milašius gitara sugrojo nuostabiausią mano gyvenime girdėtą solo.
Artiom: grupės „The Comet is Coming“ Vilniuje. Taip pat norisi paminėti grupės „SHWR“ naujo albumo „Follow The Light“ pristatymo koncertą „Kalbyje“, kuris irgi patenka į mano geriausių koncertų trejetuką.
Jonas: Jacobo Collier koncertas su grupe Olandijoje ir MARO pasirodymas „Tamstoje“.
– O ką iš lietuvių muzikantų kolegų rekomenduotumėte išgirsti gyvai?
Nikita: Juozą Milašių. Visiems, kas nežino, ką jausti avangardinei muzikai, labai siūlau jį išgirsti. Galimai jis pakeis jūsų nuomonę apie muziką!
Artiom: „Tribute to John Coltrane“, kuriame groja Janas Maksimovičius ir Dmitrijus Golovanovas. Taip pat Nika Ganga.
– Pasidalinkite įspūdžiais, kaip sekėsi „Band To Watch“ serijos koncertas Estrãdoje.
Nikita: Vos tik pradėjus derinti detales dėl pasirodymo „Estrãdoje“ žinojome, jog šis koncertas bus neeilinis. Nuo pat pradžių jautėme atsakomybę paruošti kažką ypatingo tiek dėl vietos, tiek dėl savęs.
Artiom: Nusprendėme išbandyti mums naują grojimo būdą, naudojant paruoštas muzikines faktūras ir temas. Jos tapo savotiškais rėmais, kuriuose galėjome improvizuoti, kas privertė ieškoti naujų išraiškos priemonių ir garsų. Ir, tiesą sakant, eksperimentas pavyko!
Nors ir jaudinomės prieš žengiant ant scenos, sudėliota programa mums leido susifokusuoti į muziką. O publika – tiesiog fantastiška. Jautėsi, kad grojame žmonėms mylintiems muziką. Tas jautėsi tiek scenoje, tiek pokalbiuose po koncerto. Iki dabar jaučiame laimę, džiaugsmą, pasitikėjimą ir motyvaciją daryti daugiau.