Grupės „De Phazz“ lyderis Pitas Baumgartneris: „Vilnius – jaukus miestas, tačiau jį apžiūrėti mums vis pristinga laiko“
Grupė „De Phazz“ gerbėjų ausis savo downtempo ir ambient stiliaus džiazu glosto jau nuo 1997-ųjų, tačiau Lietuvoje masinė auditorija su muzikantais susipažino galbūt penkmečiu vėliau. Ir veik iš karto juos įsimylėjo. Šiais metais albumo „Audio elastique“ pristatymo metu „De Phazz“ net penktą kartą lankysis Lietuvoje. Anot grupės įkūrėjo, prodiuserio bei vieno muzikantų Pito Baumgartnerio, Vilnius yra jaukus, todėl jiems visuomet malonu sugrįžti.
Lietuvoje lankysitės jau 5-ąjį kartą. Ko gero, Vilniuje jau jaučiatės it namuose. O vis dėlto, kas jus vilioja čia sugrįžti?
Žinote, aš esu labai laimingas, galėdamas atvykti į Lietuvą dar ir dar kartą, bendrauti su grupės gerbėjais. Iš viso, manau, kad šiais skaitmeniniais laikais palaikyti glaudų ryšį su gerbėjais yra vienas svarbiausių dalykų. Būtent dėl to mes ir nusprendėme atvykti dar kartą. Kita vertus, kaip jau esu minėjęs daug kartų, Vilnius – labai jaukus miestas. Atvykę čia mes jaučiamės itin gerai ir patogiai.
Šio vizito metu tikriausiai norėsite aplankyti vietas, kurių nespėjote apžiūrėti praėjusiais kartais? O gal kaip tik atradote Vilniuje širdžiai mielų kampelių?
Palyginus su senais įrašais, jaučiasi ir tai, kad mūsų albumas nukeliavo ilgą kelią ir evoliucionavo.
Muzikantams laikas – sena kaip pasaulis problema. Mes dažniausiai atvykstame, surengiame pasirodymą, pavakarieniaujame ir kitą rytą jau traukiame oro uosto link. Dabar galvoju… Vilniuje lankiausi keturi kartus, bet laiko pasivaikščioti ir išgerti lietuviško alaus turėjau vos porą kartų. Tokie šansai, turiu pripažinti, pasitaiko tikrai gana retai. O gaila! Žinote, turas paprastai būna intensyvus, tačiau kartais ištaikyti progų pasivaikščioti mieste pavyksta, o kitais kartais tiesiog iššoki kažkokiame mieste, surengi koncertą ir vynioji toliau. Niekada negali planuoti, kaip bus šį kartą.
Turo metu Lietuvoje pristatysite naujausią savo albumą „Audio Elastique“. Trumpai papasakokite, koks tai bus albumas.
Jis bus ir senas, bet kartu ir naujas. Senas tuo, kad jis bus puikiai atpažįstamas grupės „De Phazz“ ir ambient muzikos stiliaus gerbėjams. Naujas… manau, kad kiekvieną kartą mes stengiamės surasti naujų požiūrio taškų. Tarkime, albume bus daina, kuri man itin patinka, puikiai atspindi santykius tarp žmonių arba, dar konkrečiau, tarp vyro ir moters… Manau, kiekvienas, išgirdęs muziką, sau tyliai pasakys: „O, aš žinau, ką jie norėjo pasakyti, ką turėjo mintyje!“
Trumpai tariant, visuomet turi siekti kažkokių naujovių savo gyvenime ir apie jas būtinai kam nors papasakoti. Tačiau kalbant apie muziką, naujovėmis sieki grynumo, tyrumo. Jose turi atsispindėti tavo patirtis. Toks ir bus šis albumas. Žinoma, visi išgirs pamėgta downtempo džiazą, tačiau pajus ir naujų muzikos žanrų įtaką.
Kuo šis jūsų albumas skirsis nuo pirmųjų?
Kol kas man sunku atsakyti į šį klausimą. Albumas prekyboje turi pasirodyti prieš Kalėdas, o pastaruoju metu mes dėliojame pasirodyme skambėsiančias dainas. Juk jame atliksime tiek senas ir visiems pažįstamas, tiek ir naujas „De phazz“ dainas.
Kuomet imu galvoti, kuo skiriasi šis albumas nuo praėjusių, aš paimu į rankas „Detunized Gravity“, „Godsdog“, „Death By Chocolate“, „Lala 2.0“ ar kurį kitą mūsų albumą, matau bent 40 juos skiriančių dalykų. Kartais man atrodo, kad grojame visiškai kitokią muziką nei pradžioje. Be to, palyginus su senais įrašais, jaučiasi ir tai, kad mūsų albumas nukeliavo ilgą kelią ir evoliucionavo. Tarkime, dešimtojo dešimtmečio pradžioje mes „atradome“ bosus (angl. bass), atsirado bossa nova (Brazilų muzikos stilius, atsiradęs 1950-aisiais – aut. past.) prieskonis... matote, evoliucija – nesibaigianti eisena. Nuolatos esant šiame katile, labai sunku atsakyti, kuo skiriasi šie albumai.
Kaip suprantu, šiais metais atvyksite su tais pačiais muzikantais kaip ir praėjusiais metais. Pagrindinis ketvertas – Barbara Lahr, Karlas Friersonas, Pat Appleton bei jūs – nesikeis?
Per metus įgauta patirtis – lobis. Tai galioja ir mūsų muzikai – ji įgavo patirties.
Aš dar gerai nežinau, bet turime gerą vizualinio koncerto apipavidalinimo idėją. Muzikantai galbūt ir bus tie patys, tačiau šį kartą turo metu mes mėginsime padaryti tiesioginį eterį su kitais muzikantais, esančiais Vokietijoje. Manau, bus tikrai įdomu žiūrėti, kaip daina liejasi ne tik gyvai ant scenos, bet ir per ekraną. Maža to, viskas vyksta realiu laiku. Man asmeniškai šis aspektas – itin įdomus, be to, naujoviškas. Jis išsprendžia ir piniginį klausimą. Matot, papildomus muzikantus gabentis su savimi yra gana brangus malonumas.
Kokių dar naujovių šiame koncerte gali tikėtis jūsų gerbėjai?
„De Phazz“ koncertai visuomet buvo vakarėlio ir muzikinio pasirodymo mišinys. Programa šį kartą bus taip pat įvairi – mes grosime ir lyriškas dainas, ir užkursime tikrą tūsą. Žinoma, taip atrodo mano akimis, tačiau aš visą laiką būnu ant scenos (juokiasi), tad nežinau, ar mūsų klausantys žmonės jausis taip, kaip jaučiuosi aš.
Praėjusį kartą viešėdamas Lietuvoje minėjote, kad kartais pagalvojate ir apie dalyvavimą tarptautiniame „Eurovizijos“ dainų konkurse, tačiau stinga motyvacijos. Galbūt kitais metais jau susigundysite jame dalyvauti?
Aš atsimenu tai sakęs. „Eurovizijos“ įvaizdis per daugybę metų šiek tiek pasikeitė. Turiu mintyje, prieš kelerius metus tai buvo ne kokią reputaciją Vokietijoje turintis konkursas – keisti žmonės, dainuojantys keistas dainas. Pykindavo vien žiūrint. Šiandien Vokietija ir vėl pamėgo šį konkursą, ėmė laukti jo programoje pasirodysiančių dainų, jų klausosi. Trumpai tariant, jis patobulėjo. Tačiau apie dalyvavimą jame... ne, negalėčiau pasakyti, kad būtų atsiradusi motyvacija, nors konkurso lygis ir pagerėjo.
Pakalbėkime apie grupės ateities perspektyvas. Dabar pristatysite albumą, o kas toliau?
Mes visuomet galvojame apie pokyčius. Juk kitaip nėra prasmės kurti, ar ne? Pabaigę vienus darbus, atsisėdame ir pagalvojame, ką darysime dabar ir o kas toliau? Šio klausimo, mano nuomone, savęs klausti yra be galo įdomu ir tai turėtų daryti visi. Jis padeda žmonėms pajudėti į priekį. Tačiau dabar mes užsiėmę naujo albumo pristatymo reikalais ir šio nuostabaus klausimo savęs klausime tik po Kalėdų (juokiasi).
1997 metais išleidę pirmąjį savo albumą „Detunized Gravity“ iš karto sulaukėte begalinės sėkmės. 2012 metais pristatote dar vieną albumą. Kaip jūs pasikeitėte per tą laiką?
Įgavau patirties, kurios žmonėms kažkodėl prireikia (juokiasi). Aš asmeniškai mėgavausi kelionėmis, susitikimais su žmonėmis, džiaugiausi atsivėrus Rytų Europos sienoms. Ta patirtis – lobis. Tai galioja ir mūsų muzikai – ji įgavo patirties. Vienintelis keistas dalykas yra tas, kad man jau nebe 20 metų (juokiasi).
Negaliu nepaklausti visiškai su muzika ir turu nesusijusio klausimo, ar neseniai aukščiausią šuolį parašiutu įgyvendinęs Felixas Baumgartneris nėra jūsų giminaitis?
(Ilgai juokiasi) Aš irgi apie tai galvojau, tačiau nemanau, kad jis būtų mano giminė. Aišku, nesu 100 proc. tikras. Žinoma, aš žinau tą vyruką ir pats stebėjau šuolį. Be to, esu pusiau austras, tačiau savo šeimos iš tėčio pusės, kuri gyvena Vienoje, aš visiškai nepažįstu. Mat jis mane dar vaiką paliko augti su mama. Gali būti, žinoma, kad mes giminės, bet nesu tikras. Matote, Austrijoje pavardė Baumgartneris yra viena dažniausių.
O kol kas jūsų dėmesiui ir įvertinimui – naujausias grupės „De Phazz“ vaizdo klipas „The Story Of It All“: