Pietų Korėjoje vyksta pasaulinė paroda „Expo 2012“, kurioje kiekviena šalis atstovauja ir pristato savo šalį. Net tris mėnesius trunkančioje parodoje dalyvauja daugiau nei 100 valstybių, tarptautinės organizacijos, apsilanko apie 8 mln. lankytojų... Šiemet joje dalyvauja ir Lietuvos atstovai, o kiekvieną savaitę prie Lietuvos stendo dainuoja skirtingi atlikėjai. Parodoje pabuvojo grupė „el Fuego“, o įspūdžiais sutiko pasidalinti jos narys Jonas Sakalauskas.
Ar pirmą kartą teko svečiuotis tolimojoje Korėjoje?
Taip, su grupe „el Fuego“ Korėjoje koncertavome pirmą kartą, tačiau į tolimesnes šalis nuvykstame, štai prieš keletą metų koncertavome Kinijoje, o rudenį vyksime į Jungines Amerikos Valstijas.
Pagrindinis mūsų kelionės tikslas buvo koncertai Yeosu mieste, kuriame ir vyksta paroda. Koncertavome prie Lietuvos pavilijono, taip atstovavome Lietuvą ir bandėme korėjiečius bei kitus „Expo 2012“ lankytojus sudominti Lietuvos kultūra.
Kelionė truko ilgai, apie 20 valandų: skridome pro Helsinkį, Seulą, o iš jo autobusų į Yeosu. Tiesą sakant, nuvargis jautėsi, bet kadangi mūsų kompanijai linksmumo nestigo, tad ir kelionė neprailgo. Yeosu viešėjome penkias dienas, o Seule pabuvojome vieną.
Kur apsistojote?
Buvome apgyvendinti specialiuose apartamentuose, kuriuose gyvena visi „Expo 2012“ dalyviai, prie pat parodos Yeosu mieste.
Kas labiausiai nustebino, galbūt net šokiravo?
Po viešnagės Kinijoje ypatingo šokiravimo nebuvo, nes tai kur kas daugiau išsivysčiusi valstybė, kurioje gyvena ramūs ir pasiturintis žmonės. Tačiau žinoma, korėjiečių kultūra skiriasi, jie ramesni bei santūresni uždaresni nei kinai.
Korėjoje buvo sunku susikalbėti angliškai, o tai trukdė artimiau pažintį šią kultūrą, apie ją daugiau sužinojome iš Korėjoje gyvenančių lietuvių.
Maistas patiko, nors dauguma perspėjo, kad jis ypatingai aštrus ir specifinio skonio. Beje teko girdėti, kad kai kurie lietuvaičiai vengė korėjietiško maisto, man – priešingai, jis patiko, skrandis puikiai toleravo ir problemų nebuvo. Teko ragauti ir egzotiškesnio maisto pavyzdžiui žalią žuvį, o įdomiausias kulinarinis iššūkis buvo – „beveik gyvi“ aštuonkojai, kuriuos patiekė ant tiesiai stalo, nors buvo supjaustyti lėkštėje jie dar judėjo... Keistas skonis, keistas pojūtis, labai įdomu, bet antrą kartą ko gero neragaučiau.
Kaip parodos dalyviai bei lankytojai vertino Jūsų muziką? Galbūt artimoje ateityje galima tikėtis įdomių muzikinių projektų...?
Manau lankytojams, kurių didžioji dalis buvo korėjiečiai, mūsų atliekamos dainos patiko, jautėme ypatingą moterų dėmesį. Koncertai buvo išties smagūs, o po jų kvietėme apsilankyti Lietuvos pavilijone, dalinome Lietuvos trispalves. Mūsų atliekama muzika sudomino svarbius prodiuserius, kurie buvo priėję prie mūsų susipažinti, taigi į Lietuvą grįžome su naujais pasiūlymais...
Jei sulauktumėte kvietimo ar važiuotumėte dar?
Taip, vienareikšmiškai važiuočiau, tikrai jaučiausi gerai toje šalyje. Tai išties įdomi šalis. Tikiuosi ir asmeniškai ir su muzikiniais projektais Korėjoje būsime dar ne kartą.
Kokių minčių, idėjų parsivežėte iš tos šalies?
Na, sakoma, kad lietuviai labai darbštūs, daug dirba, tačiau sąlyginai su korėjiečiais, mes esame tinginiai. Jie – labai bendruomeniški, norintys padėti tiems, kam sunku, lojalūs ir kryptingi. Manau, kad to labai trūksta šiuo metu Lietuvoje. Bet yra ir kitų dalyku: jie ganėtinai uždari, sunkiau bendraujantys, turintys griežtas elgesio normas, kuriuos pačius taip suvaržo, kad negali normaliai bendrauti. Gal dėl to, kad patenkintų bendravimo poreikį, jie paprastai nepaleidžia mobiliųjų telefonų iš rankų, atrodo kad atsijungę nuo realaus, o prisijungę prie virtualaus pasaulio...
Ar norėtumėte gyventi toje šalyje?
Aš norėčiau gyventi Lietuvoje, o kitos valstybės man yra vietos darbui ir kelionėms. Tai galioja ir Korėjai... Nors, kaip sakoma: „Niekada nesakyk niekada“...
Buvote dalis, kuri pristatė mūsų šalį tenais... kuo galėtumėt didžiuotis, kad turime čia Lietuvoje?
Manau, nereikia niekuo per daug didžiuotis ir nesureikšminti mūsų kultūros, o taip pat neišaukštinti korėjiečių ar kitų tautų kultūros. Visi esame unikalūs, visos valstybės turi begalės nuostabių dalykų ir begales trūkumų.
