Grupės „Kitokios“ narė Oksana Šklėriūtė Vienos pokylyje ne šoko, o dirbo televizijos reportere
Šeštadienio vakarą Vilniaus rotušėje vykęs Vienos pokylis subūrė dešimtis išsipusčiusių ponių ir ponų. Prabangiomis suknelėmis pasipuošusio damos ir kostiumuoti džentelmenai kelias valandas sukosi ant rotušės parketo ir demonstravo šokių žingsnelius. Tiesa, ne visi išsipustę svečiai Vienos pokylyje leido laisvalaikį – antai grupės „Kitokios“ narė Oksana Šklėriūtė pokylio metu pasirodė televizijos reporterės amplua.
Į Vienos pokylį O.Šklėriūtė atvyko pasipuošusi iš nugaros pusės ilga, tačiau priekyje kelius apnuoginančia rausva suknele. Jos išvaizda iškart patraukė svečių akį – O.Šklėriūtė tikrai galėtų varžytis dėl šių metų Vienos pokylio stiliaus ikonos vardo. „Ši suknelė – mano stilius. Senokai pasisiuvau šią suknelę, o dabar ją radau spintoje. Iš tikrųjų ji nėra tokia ir trumpa...“ – bendraudama su Žmonės.lt sakė O.Šklėriūtė.
Nors jos išvaizda ir traukė dėmesį, pasiruošti pokyliui O.Šklėriūtė netruko ilgai: „Sušukavo plaukus, padarė makiažą, ir viskas. Matyt, užtrukau apie valandą.“
Pabuvoti Vienos pokylyje merginai šįmet teko pirmąkart ir, atrodytų, išskirtinėmis teisėmis: ne pašokti ir pasilinksminti, o dirbti ji čia atvyko – tapo televizijos laidos reportere. „Bendradarbiauju su LNK laida „KK2“, taigi pokylyje drauge su kolega kalbinome svečius“, – Žmonės.lt atskleidė O.Šklėriūtė.
Gerbėjus ji ragina nesuprasti klaidingai: šis pasirodymas televizijoje dar nereiškia naujų dainininkės karjeros vingių. „Nesidarbuoju LNK – tiesiog sutikau patalkinti. Puikiai sutariu su laidos kūrybine grupe, taigi keblumų nekilo“, – sakė ji.
O.Šklėriūtė atskleidė jau turinti nemažą televizinę patirtį – „KK2“ reportere ji tapo jau trečią kartą, anksčiau filmavosi kitoje laidoje. „Man teko vesti laidą „N-uoga“ per BTV – tada talkinau vienam draugui. Tą laidą televizija rodė dar praėjusią žiemą“, – atskleidė ji. O.Šklėriūtė 2013-ųjų vasarą dalyvavo ir Žmonės.lt konkurse – bandė tapti LNK šou „Lietuvos balsas“ reportere.
Nei prieš kamerą pozuoti, nei pokylio svečius kalbinti O.Šklėriūtei nebuvo baisu: „Televizijos kamera man atrodo savas dalykas, prieš ją jaučiuosi gerai. Kalbinti žmones man taip pat nebaisu – galbūt tam turiu įgimtą talentą? Man nesunku, žodžio kišenėje neieškau.“
Vienos pokylio svečių ji klausinėjo įvairiausių dalykų – ir žinias patikrino, ir drauge pasvarstyti ragino. „Klausimų buvo visokių. Pavyzdžiui, klausiau, kodėl Vienos pokylis vyksta Vilniuje, o ne Vienoje, domėjausi žmonių stiliumi, aprangos kodu. Klausinėjau ir apie labdarą – juk pokylis labdaringas. Domėjausi svečių nuomone, kodėl šįmet pokylis sutraukė mažiau žmonių nei įprasta“, – pasakojo ji.