Gruziniškos vestuvės Vilniuje: milijonieriaus dukra Sofio Gelašvili ištekėjo už sporto trenerio

Civilinę santuoką bene po pusmečio draugystės Vilniuje Sofio Gelašvili ir Dominykas Niūniava įregistravo šeštadienio popietę, miesto centre esančiame viešbutyje „Atrium“ – tame pačiame, kuris priklauso nuotakos tėvui, Gruzijos parlamentarui Valerijui Gelašviliui. Viešbučiui vadovauja milijonieriaus žmona ir Sofio mama Danguolė Gelašvili.

Viešbutis Vilniuje – ne vienintelis, priklausantis garsią pavardę turinčiai šeimai. Dar vienas toks yra Gruzijoje, jau statomas ir viešbutis Venesueloje, Margaritos saloje.

Šiuo metu asmeniniu treneriu dirbančio, profesionalaus Tailando boksininko Dominyko Niūniavos tėvas Kazimieras Niūniava vadovauja statybų verslui, o mama Audronė Niūniavienė yra mokytoja.

Ceremonija prasidėjo apie 14.30 val. Santuokos vieta viešbutyje buvo išpuošta baltai: prie įėjimo dešimtys baltų balionių, gyvos gėlės, o palubėje – švytinčios lemputės.

Apsimainę žiedais, Sofio ir Dominykas sulaukė gausių plojimų. Kartu švęsti naujo jųdviejų gyvenimo susirinko būrys svečių.

Sofio ir Dominykui išėjus iš viešbučio į Pilies gatvę, į dangų pakilo daugybė balionų. Po sveikinimų jaunavedžiai su svečiais baltu limuzinu išvyko į fotosesiją.

Gruziniškos tradicijos

Vestuves Vilniuje pora iškėlė laikydamasi gruziniškų tradicijų: į puotą pakvietė 130 svečių, specialiai iš Gruzijos atvyko būrys muzikantų ir šokėjų.

Žinau, kad jis – mano žmogus, kad aš jį myliu. Aš džiaugiuosi, – šypsojosi Sofio.

„Mūsų artimųjų yra labai daug. Gruzijoje taip įprasta, kartais net iki 1000 svečių prikviečiama. Tada net kaimynai laukiami būna“, – šypsosi S.Gelašvili.

Bene įsimintiniausiai gyvenimo puotai nuotaka pasirinko ispanų mados namų „Pronovias“ kurtą suknelę.

„Ją jau seniai buvau nužiūrėjusi vienoje Londono suknelių parduotuvėje – iškart patiko. Kai tik nusprendėme, kada tuoksimės, tada ją ir įsigijau“, – Žmonės.lt pasakojo ji.

Po vestuvių ji savo pavardės neatsisakė – nusprendė pasirinkti dvigubą: tapo Sofio Gelašvili-Niūniave.

Laiminga pora jau laukia ir medaus mėnesio: „Važiuosime į Venesuelą, į Margaritos salą. Ten važinėdavau nuo vaikystės, man ten labai patinka. Todėl ir išsirinkome. Dabar tėtis ten stato viešbutį.“

Kai grįš, galbūt jau galės ir į naujus namus įsikraustyti. Ten ir pradės tikrą šeimyninį gyvenimą. „Kol kas gyvensime Lietuvoje, Žvėryne. Tėvai padovanojo butą. Tai tėtis išrinko jaukų... Dabar jis dar remontuojamas“, – atviravo S.Gelašvili.

O paklausta apie galimą šeimos pagausėjimą nuotaka šypsosi: „Sakome, kad kaip bus, taip. Nėra taip, kad planuotume ar neplanuotume. Taip, norėčiau turėti vaikų. Bent du.“

Ir gyventi abudu jie ketina kiek tik galės savarankiškai: „Abu stengiamės patys užsidirbti. Norisi būti savarankiškiems. Taip mus auklėjo.“

Susipažino mokykloje

Pasakodama savo meilės istoriją S.Gelašvili pradeda nuo pradžių: pirmąkart mylimąjį D.Niūniavą sutiko, kai mokėsi Vilniaus „Minties“ gimnazijoje.

„Mes susipažinome labai seniai, 12-oje klasėje. Tada mokėmės vienoje mokykloje, paralelinėse klasėse. Nežinau, kuris kurį pirmesnis pastebėjo. Turbūt abu“, – pasakoja S.Gelašvili.

Tačiau simpatija gimė tik mokyklą pabaigus. Tiesa, tada porą skyrė atstumas: „Baigę mokyklą nelabai bendravome. Aš buvau išvažiavusi studijuoti. Lapkričio mėnesį ėmėme susirašinėti, o žiemą, maždaug vasarį, pradėjome draugauti.

Į Lietuvą grįžau šių metų gegužę... Iki tol stengdavausi dažniau grįžti į Vilnių savaitgaliais. Man atvykti būdavo paprasčiau – jam reikėdavo dirbti.“

Baigusi mokyklą S.Gelašvili pirmiausia išvyko studijuoti į Prancūziją, kur mokėsi dizaino, po metų išsikraustė į Italiją – mokėsi būti stiliste, o vėliau dar dvejus metus studijas tęsė Didžiojoje Britanijoje.

D.Niūniava tuo tarpu sportavo: bokso ringe reiškėsi taip smarkiai, kad triskart tapo Europos, kartą – ir pasaulio Tailando bokso čempionu, vėliau įsidarbino asmeniniu treneriu.

Kuo jis S.Gelašvili sužavėjo? „Tiesiog viskuo. Tikriausiai mūsų gyvenimo būdas panašus“, – svarsto nuotaka.

Pora kone iškart taip smarkiai įsimylėjo, kad D.Niūniava tučtuojau sugalvojo pasipiršti. Pirmiausia Sofios rankos jis paprašė jos tėvo.

„Dominykas žinojo, kad mano tėčiui labai svarbios tradicijos. Todėl pirmiausia mano rankos ir ėjo prašyti tėčio. Su tėčiu jis susitiko panašiu metu, kai pradėjome draugauti. Aš tuo metu buvau Londone. Jis sužinojo, kad mano tėtis Lietuvoje, taigi nuvažiavo pas jį pasišnekėti... Mano tėčiui labai patiko, kad jis toks savarankiškas. Jis leido“, – šypsosi mergina.

Gavęs tėvo leidimą, rankos D.Niūniava paprašė ir S.Gelašvili. Tik į detales čia ji leistis nenori: „Viskas buvo labai paprasta. Tai įvyko Lietuvoje.“

Susituokė Gruzijoje

Vieną vestuvių šventę įsimylėjėliai jau atšoko: birželio viduryje jie susituokė Gruzijoje, Tbilisyje. Ten pora susituokė bažnyčioje.

„Tada tiesiog važiavome į Gruziją, kad Dominykas susipažintų su mano gimine, su mano močiute. Tėtis tada norėjo, kad mes susituoktume Gruzijoje. Ten įvyko bažnytinė ceremoniją. Tbilisyje susituokėme birželio 13-ąją“, – pasakoja S.Gelašvili.

Tiesa, šventę Gruzijoje šeima pažymėjo kukliai: „Tbilisyje tiesiog įvyko vestuvių ceremonija, nieko ypatingo. Tik tiek, kad provoslavų ir katalikų ceremonijos skiriasi... Pavyzdžiui, tada per vestuves bažnyčioje mums liudininkai ant galvų uždėjo karūnas. Tokia bažnytinė tradicija. Vėliau buvo ir šventė, bet labai maža – tik artimiausi šeimos nariai susirinko į restoraną. Pagal gruziniškas tradicijas, per vestuves svečiai dažniausiai dovanoja papuošalus. Žinoma, juos dovanoja nuotakai. Daugiau tradicijų nusprendėme laikytis per vestuves Lietuvoje – čia ir puotą nusprendėme kelti.“

S.Gelašvili šypsosi: mylimajam gruziniškos tradicijos svetimos, bet jis aktyviai domisi, mokosi. „Dominykas tylesnis, santūresnis. Jam turbūt įdomiai ten Gruzijoje viskas atrodė... Jo šeima tada negalėjo atvykti – dirbo ir niekaip negalėjo išeiti“, – apgailestauja ji.

Ankstyvos vestuvės negąsdina

Šiandien S.Gelašvili – 21-eri, jos vyrui D.Niūniavai – 23-eji. Tačiau su nuomone, kad galbūt susituokė per jauni, įsimylėjėliai nesutinka.

„Žinau, kad jis – mano žmogus, kad aš jį myliu. Aš džiaugiuosi“, – šypsosi S.Gelašvili.

Sako, nieko prieš buvo ir jos šeima: „Tėtis kaip tik labai palaikė. Pas mus taip priimta, tokios šalies tradicijos. O mama apie Dominyką buvo girdėjusi anksčiau – aš jai dar nuo 12-os klasės papasakodavau... Buvau sakiusi, kaip jam sekasi, ką jis veikia.“

Tėvams neužkliuvo ir D.Niūniavos tautybė: juk Sofio irgi pusiau lietuvė. „Tėtis anksčiau norėjo, kad mano vyras būtų gruzinas. Kai buvau jaunesnė, taip sakydavo. Bet vėliau susitaikė: sakė, svarbu, kad aš myliu. O pati visada sakydavau, kad mano vyras bus lietuvis. Gal nes čia užaugau? Man priimtinesnės lietuviškos tradicijos“, – sako ji.

Klausimų, ar reikia atšokti vestuves ir Lietuvoje, nebuvo kilę: „Lietuvoje, o ir visoje Europoje, Tbilisyje įvykusi bažnytinė ceremonija negalioja – tik pačioje Gruzijoje... Taigi dėl formalumo susituokėme ir Lietuvoje.“