Grybautojų dėmesiui: ką daryti miške sutikus mešką?

„Meška jau Garliavoje! Ar meška skuba į Justino Timberlake’o koncertą Kaune??“, – savo paskyroje „Facebook“ pokštauja draugija, pridėjusi vaizdo įrašą.

Anot medžiotojų, praėjusią naktį rudoji meška medžiotojų kameromis užfiksuota vos 5 km nuo Garliavos, Ilgakiemyje.

Priminsime, kad savaitės pradžioje medžiotojai pranešė apie pastebėtą mešką maždaug 20 km nuo Kauno.

„Šią naktį, medžiotojų kameros, nors ir trumpai, bet užfiksavo praeinančią meškutę Mikalinės miške, Šilavoto sen., Prienų raj. Vietovė yra maždaug 12 km nuo Prienų ir apie 20 km nuo Kauno“, – skelbiama draugijos „Facebook“ paskyroje ir dalinamasi vaizdo įrašu.

Draugijos narių sukurtame virtualiame žemėlapyje www.meskos.lt arba www.meskuzemelapis. matyti, jog šie laukiniai žvėrys sutinkami jau beveik visoje mūsų šalyje. Todėl į miškus, girias ir šilus vasarą besiruošiantys uogautojai, grybautojai ir poilsiautojai turėtų prisiminti, kaip elgtis, sutikus mešką.

Šį klausimą 15min uždavė gamtininkui Andrejui Gaidamavičiui. Jo teigimu, bijoti tikrai nėra pagrindo – Europoje ypač reti atvejai, kai meškos užpuola žmogų.

„Žinoma, pasitaiko – pavyzdžiui, Slovakijoje vienas atvejis nuskambėjo. Nežinau detalių, tačiau meška, ko gero, buvo išprovokuota, užspeista, nes paprastai ji vengia žmogaus. Todėl dažniausiai nukenčia medžiotojai, fotografai“, – sakė gamtininkas.

Anot jo, meška žmogų gali pulti, gindama jauniklį: „Nereikia glostyti meškiuką, jei sutiksite miške, nes, ko gero, arti yra jo mama, kuri nusiteikusi jį ginti.“

Ką daryti ir ko nedaryti sutikus mešką?

Šį klausimą portalas 15min uždavė gamtininkui ir nevienerius metus meškų tema besidominčiam gamtininkui Andrejui Gaidamavičiui.

„Meškos Lietuvoje bus vis dažniau sutinkamos, todėl reikia mokėti tas elgesio taisykles, kurių moko meškų jau turinčios šalys. Pvz., Lenkijoje kalnuose, kur seniai gyvena meškos, turistams platinama tokia informacija:

• Pamačius mešką reikia pradėti garsiai kalbėti. Meškų regėjimas prastas, todėl, matydamos stovintį padarą ant dviejų kojų, jos pirmiausia pagalvos, kad ten kita meška. O jos nekenčia kitų meškų savo teritorijoje. Todėl ji gali pabandyti arčiau prieiti pažiūrėti, ar tu nesi meška. Būtent todėl geriau iš anksto pradėti žmogaus balsu kalbėti, dainuoti ir taip parodyti, kad nesi meška.
• Jeigu visgi meška artinasi, pradėti dar garsiau kalbėti. O jei tai nepadeda, reikėtų galiausiai pradėti rėkti.
• Jokiu būdu nebėkite ir nelipkite į medį! Abiem atvejais sukelsime meškai medžiojimo instinktą. Be to, reikia žinoti, kad meška bėga greičiau už žmogų – gali išvystyti iki 60 km/val. greitį. Nėra tokia lėta, kaip atrodo. O į medį puikiai lipa.“

Šiaurės Amerikoje (Kanadoje, kai kuriose JAV valstijose) taip pat pateikiamos rekomendacijos, ką daryti, jei kontaktas su meška neišvengiamas:

• Sutikus mešką, reikia atsigulti ant žemės embriono poza: keliais uždengti pilvą, o rankomis – kaklą, kur žaizdos gali būti mirtinos.
• Gulėti reikia nejudant. Meška apuosto, supranta, kad žmogus nekelia grėsmės ir pasitraukia.
• Reikia laukti, kol meška toli nueis (jos žmogus neturėtų matyti ar girdėti), nes per anksti atsikėlus, meška gali sugrįžti.

Gamtininkas ramino, kad Lietuvoje apsigyvenusios meškos kitokios, taikesnės.

„Šiaurės Amerikoje meškos agresyvesnės nei Europoje. Pas mus meškų ir žmonių susidūrimų, kurie būtų baigęsi nelaime, praktiškai nėra. Laikantis pagarbaus atstumo, vengiant tų teritorijų, kur meškos yra, to tikrai išvengsi. Meškos paprastai renkasi atokesnes vietas – rezervatus, draustinius, į kuriuos turistams ir šiaip nėra ko eiti“, – kalbėjo pašnekovas.

Džiaugiasi meškų sugrįžimu

A.Gaidamavičius jau prieš keletą metų sakė, jog Labanore apsigyvenus meškai, mums reikia susitaikyti su tuo, kad anksčiau ar vėliau jos sugrįš.

„Sunku pasakyti, kiek jų dabar yra, niekas neskaičiavo. Bet kad jos pradėjo veistis Lietuvoje, tai faktas. Anksčiau buvo tik gandų. Dar 2009 m. Labanoro girioje buvo pastebėtas rudasis lokys su jaunikliu. Bet nebuvo nuotraukų – nebuvo įrodymų. O, va, šiais metais pirmą kartą su visais įrodymais turime faktą“, – tuomet kalbėjo gamtininkas.

Pasak jo, jeigu manoma, kad žvėris pradėjo daugintis mūsų šalyje, jų gali ir daugėti.

„Iš tiesų čia labai padėjo ta tvora (koncertina) tarp Lietuvos ir Baltarusijos. Anksčiau pas mus meškos, kurios dauginosi ten, tik užklysdavo. O paskui vėl sugrįždavo į Baltarusiją. Tačiau tuo metu meškos, kurios buvo užklydusios į Lietuvą, čia ir liko, šiąpus tvoros. Pastačius koncertiną, jos nebegalėjo grįžti atgal į Baltarusiją. Pasilikusios žiemoti mūsų krašte, Labanoro girioje, jos čia ėmė daugintis“, – pasakojo A.Gaidamavičius.

Prieš trejus metus žiemą savo kaime jis taip pat sako radęs meškos pėdsakus.

„Vadinasi, jau tada jos žiemojo. Buvo švelni žiema. Paskui jau praktiškai kasmet Labanore mes tas meškas stenime. Paskutinį kartą mano kolegė, kuri irgi dirba Labanoro regioniniame parke, darydama paukščių apskaitą sutiko mešką, kuri nuo jos buvo maždaug už trijų metrų. Iš pradžių net nesuprato, kad ten meška, nes viskas vyko nendryne, jame ir buvo pasislėpusi. Tačiau, kai šalia pamatė meškos pėdsakus, suprato, kad matytas žvėris tikrai buvo meška. Ji išsigando jau po laiko, kai meškos jau nebebuvo“, – pasakojo gamtininkas.

Meškos sugrįžo po 100 metų

A.Gaidamavičiaus nuomone, nepaisant nuostolių, kuriuose dėl meškų sugrįžimo patiria ir dar patirs ūkininkai, ypač – bitininkai (už tai jiems priklauso valstybės kompensacijos – past.) turėtume džiaugtis, kad į Lietuvą sugrįžo toks stambus gyvūnas.

„Nuo paskutinės fiksuotos meškos Lietuvoje praėjo daugiau nei 100 metų. Vieni sako, kad Dzūkijoje, kiti – kad Labanoro girioje, dar caro laikais, nušauta paskutinė meška Lietuvoje. Iki šiol mes vieninteliai visame krašte neturėjome meškų: Lenkijoje, Latvijoje, Baltarusijoje yra lokių, o Estijoje – net 500 pagal paskutinę statistiką. Ten žmonės taip prie jų pripratę, kad nekreipia dėmesio. Pvz., sėdi kokia meška avižų lauke ir nekreipia dėmesio į žmones, o jie – į tą mešką“, – pasakojo pašnekovas.