Gustavas MAHLERIS (1860–1911) buvo dirigentas ir kompozitorius, menininkas, kuris laužė taisykles ir dėl to turėjo daug priešų. Nors jį sunkiai tvėrė visi – moterys, draugai, artimieji.
ANT KUŠETĖS. Kartą Mahleris praleido keturias valandas Sigmundo Freudo kabinete. Norėjo suvokti, kodėl žmona jį apgaudinėja. Gal ir sužinojo, bet psichoanalitikas atvėrė Pandoros skrynią. Buvo prisiminta sunki vaikystė, devyni mirę broliai ir seserys, piktas tėvas ir ligota mama, perdavusi sūnui širdies ydą, nervinį tiką, migrenas. Kalbėta apie tai, kad jis, dirbęs daugelyje teatrų, visur jautėsi svetimas; antisemitai Mahleriui nuolat primindavo, kad jis – žydas. Jo nemėgo solistai, nekentė orkestrantai... Nenuostabu, kad Mahleris buvo neurotikas, kentė depresijas, o ir banalios ligos lipo prie jo kaip vantos lapai. Žmona tolo ne šiaip sau: Mahleris gyveno vien muzika, kad atsiribotų nuo jam priešiško pasaulio.