Gvinėjos pabėgėlių stovykloje susikūrusios grupės „The Refugee All Stars“ lyderis: „Vilniuje tikimės sniego audros“
Laimėti karą – negana, svarbiausia užtikrinti taiką. Būtent šiuo, kadaise Aristotelio ištartu šūkiu vadovaujasi taikos idėjas sėjanti grupė „The Refugee All Stars“ iš Siera Leonės. Šios grupės sėkmės istorija ne tik įdomi, bet ir kupina netikėtumų. Mat muzikantai susitiko ir savo veiklą pradėjo Gvinėjos pabėgėlių stovykloje, tuomet, kai jų gimtąją Sierą Leonę draskė ne vienerius metus trukęs pilietinis karas. O išgarsėjo ne dėl populistinio požiūrio, bet dėl to, kad muzika išgydė ne vieną kenčiančią sielą.
Pasaulyje garsi grupė, „The Refugee All Stars“ po koncertų Švedijoje, Danijoje, ir Suomijoje atvyksta į Lietuvą. Vasario 3-iosios dienos vakare Vilniuje įsikūrusiame klube „Tamsta“, vyks paskutinis jų turo Europoje koncertas. Tad portalas Žmonės.lt nusprendė pakalbinti grupės įkūrėja, idėjinį lyderį ir dainų autorių Reubeną M.Koromą ir pakalbėti su juo apie viltį, optimizmą bei gydomąją muzikos galią net ir konfliktų laikais.
Nuo pabėgėlių stovyklos iki pasaulinio garso muzikantų
Reubenai, jūsų grupė susikūrė pabėgėlių stovykloje Gvinėjoje, kur atsidūrėte pilietiniam karui sukrėtus Sierą Leonę. Papasakokite, kaip gimė mintis kurti grupę, kokia jos atsiradimo genezė?
Prieš karą Siera Leonėje aš taip pat grojau grupėje. Tiesa, susidariusi situacija mane ir mano grupę išskirstė po skirtingas vietas. Aš su žmona atsidūriau pabėgėlių stovykloje Gvinėjoje. Ten, kaip ir mano gimtojoje šalyje, buvo labai bloga situacija. Taigi, užuot galvojęs, kas man atsitiko, ir gailėjęs savęs, aš čiupau savo instrumentą ir ėmiau groti. Tai, ko gero, ir buvo mūsų grupės gimimas.
Begrodami mes pamatėme, kad ir kiti pabėgėliai mumis domisi. Jie ateidavo, sėsdavo šalia ir klausydavosi mūsų muzikos. Aš tikiu, kad mano muzika pabėgėlių stovykloje jiems padėjo iš naujo atrasti save šioje komplikuotoje situacijoje. O vėliau aš pradėjau ieškoti muzikantų, galinčių groti kartu ir ėmiau kurti grupę. Priėmėme visus, kas mokėjo ir galėjo groti.
Taigi jūsų muzika tuo sunkiu metu visiems buvo tarsi terapija?
Aš manau, kad mūsų muzika tikrai buvo ir dar yra savotiškas gydymas tiems, kurie turi psichologinių sunkumų. Man pačiam muzika yra tarsi instrumentas, padedantis performuoti gyvenimą. Po visų kraupių dalykų, kuriuos mačiau ir kuriuos teko išgyventi karo metu, pradėjęs groti aš pastebėjau, kad jaučiuosi pakylėtas, negalvoju apie smukdančius, blogus dalykus. Aš performavau savo gyvenimą ir požiūrį į jį ir, pasirodo, padėjau mūsų klausiusiems pasiekti to paties rezultato. Tad taip, mūsų muzika buvo ir yra savotiška terapija.
2004-aisiais jūs pradėjote keliauti po pasaulį ir rengti koncertus, skatinančius žmones veikti. Jūsų grupės sėkmės istorija yra užfiksuota 2005-aisiais pasirodžiusioje dokumentinėje juostoje „Sierra Leone's Refugee All Stars“. Jūsų dainos patenka į Europos ir pasaulio klausomiausių bei perkamiausiųjų sąrašus. Ar tuomet, kurdami grupę, nors vieną sekundės dalį galvojote, kad jus ištiks tokia sėkmė?
Ne, aš niekada nė nesvajojau, kad mūsų grupė taps žinoma pasaulyje. Aš tai dariau tik tam, kad patirčiau muzikos teikiamą malonumą ir džiaugsmą. Dar, žinoma, ir tam, kad pagydyčiau save. Žinote, viskas įvyko taip magiškai tarsi kažkas būtų paskleidęs kerus. Manau, kad tai ir turėjo įvykti savaime. Aš sukūriau kažką tokio, kas rūpi žmonėms... o gal net žmonijai plačiąja prasme.
Jūsų dėmesiui – ištrauka iš dokumentinės juostos apie grupę „The Refugee All Stars“:
O kaip pasijutote užplūdus tokiai sėkmei?
Aš labai džiaugiuosi ir savimi didžiuojuosi. Taip pat didžiuojuosi ir mūsų grupės nariais. Kuomet tu sukuri ką nors nuostabaus, nori, kad žmonės tai mėgtų. O kai taip nutinka, manau, kad privalai didžiuotis savimi.
O kokia gi istorija slypi po grupės pavadinimu, be to, kad jis yra aiški indikacija į vietą, kurioje susipažinote?
Grupė susikūrė pabėgėlių stovykloje. Todėl mes vis dar turime tą žodį savo pavadinime. Kitas dalykas, kad daugelio žmonių gyvenimo sąlygos – itin prastos. Nepaisant to, kad jie negyvena pabėgėlių stovykloje, jie sieloje jaučiasi tokie. Manau, kad mūsų grupė yra tie, kurie mėgina kalbėti tų žmonių, gyvenančių stovyklose tarsi benamiai, vardu. Mes tarsi advokatai – pasakojame visiems apie vargstančius ir bandome įtikinti, kad prastos gyvenimo sąlygos gali būti pagerintos.
Per savo gyvavimo laiką išleidote 3 albumus – „Living Like a Refugee“ (2006), „Rise & Shine (2010)“ ir „Radio Salone“ (2012). Kuris jums pačiam artimiausias? Kodėl?
Labiausiai vertinu mūsų albumą „Living Like a Refugee“. Jis buvo pirmasis mūsų albumas ir tikiu, kad būtent jis buvo mūsų sėkmės priežastis. Todėl man jis turi sentimentalią prasmę. Jis yra mūsų kūdikis ir grupės pagrindas. Šitas albumas mums atnešė pasaulinį pripažinimą.
Tikslas – sėti taikos ir optimizmo daigus
Kalbant apie humanitarines priežastis... ar jaučiate, kad jūsų muzika gali sujaudinti jūsų klausytojus ir skatintų ką nors daryti, veikti?
Aš jaučiu žmonių reakciją mums grojant. Pasirodymo metu aš matau, kad žmonės geria į save mūsų dainų žodžius. Kartais vienas kitas prieina ir dėkoja: „Ačiū, kad atvykai pas mus, atnešei gerų žinių, parodei kelią.“ Taigi žmonėms tikrai patinka dainų žodžiai, nes jie tarsi atneša pozityvesnių jausmų į jų gyvenimą. Taip pat jie jaučiasi turį jėgos ką nors keisti.
Tad kokį humanitarinį tikslą puoselėja „The Refugee All Stars“?
Na, manau, kad taiką pasaulyje verta puoselėti. Turiu viziją, kad pasaulis vieną dieną vis tik gyvens taikiai. Aš esu žmogus, nemėgstantis jokio smurto, o apie karą jau net nekalbu. Kaip atlikėjas, aš jaučiuosi įpareigotas kalbėti apie taiką pasaulyje kiekvieną kartą, kai tik galiu tai daryti. Be to, tai yra pagrindinis grupės prioritetas – sėti taiką kur bekeliautumėme.
Koncerte Vilniuje – afrikietiško regio terapija
Ką esate girdėjęs apie Lietuvą ir ką tikitės išvysti čia atvykę?
Apie Šiaurinę Europos dalį aš girdėjau tik tiek, kad čia yra labai šalta (juokiasi). Dabar mes esame Helsinkuje, o čia prasidėjo sniego audra, tad tai, ką aš girdėjau, matyt, nėra melas. Panašaus oro tikiuosi ir Vilniuje. Dar tikiuosi, kad mus, kaip ir kiekvienoje šalyje, priims pagarbiai ir šiltai.
O kokio koncerto turėtų tikėtis gerbėjai?
Manau, kad muzikos gerbėjai turėtų tikėtis afrikietiškos muzikos ir gero regio. Tiesa, afrikietiškas regis smarkiai skiriasi nuo jamaikietiško, nes mūsų muzikoje aiškiai justi afriekietiški motyvai. Ir žinoma, mes parengsime specialų pasirodymą, kuriuo mėgausis kiekvienas į koncertą atvykęs žmogus. Mes esame pasiruošę pagroti geros muzikos ir parodyti iki tol neregėtą pasirodymą. Viskas, ko reikia, kad jie ateitų ir savo akimis bei ausimis patys įsitikintų.
+21Trumpai apie koncertą ir labdaros akciją
„The Refugee All Stars“ koncertą Lietuvoje rengia „Running for a change“ komanda. Tai šešių bėgikų, praėjusiais metais dalyvavusių pirmame Siera Leonės istorijoje maratone, suburta komanda. Savo bėgimu ir kitais socialiniais labdaros renginiais jie remia „Street child“ labdaros organizaciją, kuri rūpinasi gatvėje atsidūrusiais vaikais Siera Leonėje. Koncerto, kuris vyks vasario 3-ąją klube „Tamsta“. Visas koncerto pelnas bus panaudotas mokyklų statyboms Siera Leonėje.
Praėjusiais metais labdaringų renginių metu „Running for a change“ komanda surinko 63 tūkst. litų, kurie jau dabar sėkmingai naudojami mokyklos Tambakha regione statymui. Ją lankyti planuoja net 100 vaikų. Daugiau apie mokyklos statymo projektą galite sužinoti paspaudę čia.
O štai atgaiva jūsų ausims – „The Refugee All Stars“ daina „Muloma“ (liet. vienybė):