Gyčiui Paškevičiui – 60-imt: iš draugų lūpų – apie fiestas Nidoje, kuriozus ir humoro jausmą

Gytis Paškevičius – vienas ryškiausių visų laikų Lietuvos dainininkų, kurio šlageriai „Mano kraštas“, „Dalužė“, „Tu vėjo paklausk“, „Šiam pasauly“ jau yra įėję į šalies muzikos istoriją ir stipriai įsirėžę dažno lietuvio atmintin. Jo dainos, skambančios svarbiausių Lietuvos švenčių metu, atliekamos pritariant chorui ir orkestrui, jaudina visų kartų atstovus – nuo mažų iki senų. 

Vis tik G.Paškevičius – ne tik talentingas muzikantas, bet ir mylintis žmonos Rugilės vyras bei atsakingas Urtės ir Dominyko tėtis. Kartu jis – linksmas, pamokantis ir garbingas bičiulis, gebantis atsirinkti tikrus draugus ir juos išlaikyti.

Gyčio jubiliejaus proga smagias ir įkvepiančias istorijas prisiminė dainininko draugai ir scenos bendražygiai: laidų, renginių prodiuseris ir vedėjas Arūnas Valinskas, džiazo vokalistė Neda Malūnavičiūtė ir dainininkas, grupės „Rondo“ lyderis Aleksandras Ivanauskas-Fara.

Pažintis Nidoje ir nulenkta sunkiosios atletikos čempiono ranka

60-ojo gimtadienio proga apie bičiulį gerais žodžiais pasisakyti ir trumpam nusikelti į praeitį sutiko ilgus metus jį pažįstantis laidų bei renginių prodiuseris, vedėjas Arūnas Valinskas. Vyras pasakoja, kad pirmąkart gyvai dainuojantį Gytį išgirdo dar 1994-aisiais, kai šis kartu su dainininke Veronika Povilioniene bei grupe „Vairas“ tapo pirmaisiais ir istoriniais festivalio „Nida“ laureatais.

„Jie atliko ariją iš operos „Pilėnai“. Tada tai buvo kažkas naujo. Vėliau kartu turėjome visokiausių kūrybinių projektų, tarp kurių – bendra programa su Inga Valinskiene, išleistas albumas, prodiusavimas ir projektų rėmimas“, – prisimena jis.

Galiausiai dar didesnį įspūdį Arūnui paliko legendinio televizijos žaidimo „Taip ir Ne“ epizodas, kuriame pasirodė ir Gytis. Įprastai atlikėją tik ant scenos matęs laidų vedėjas tuomet pamatė jį ir kitame vaidmenyje – besukantį galvą ir puikiai atsakinėjantį į užduodamus klausimus.

„Tai buvo vienas iš įsimintiniausių nutikimų, nes jis įprastai dainuoja, o dabar ir žaidė. Ir žaidė tikrai puikiai kaip žaidėjas. Nuo to laiko, ko gero, visokiausių dalykų įvyko“, – 15min pasakoja A.Valinskas, pridurdamas, kad jų pažinčiai įtaką padarė ir LNK televizija, tuomet dar buvusi Lapėse.

Pasiteiravus, galbūt per šį laiką su Gyčiu išgyveno ir kokius nors bendrus kurioziškus nutikimus, Arūnas besijuokdamas ištaria, kad, žinoma, jog tokių buvo, tačiau istorijos tokios linksmos, kad šiandien apie kai kurias net negalėtų papasakoti.

„Norėčiau, bet tiesiog negaliu“, – juokdamasis sako jis.

Vis dėlto viena istorija A.Valinskas sutiko pasidalyti. Pasirodo, prieš daugelį metų vedęs sportinį turnyrą „Suvalkijos galiūnas“, jis po renginio vykusiame vakarėlyje sutiko ne tik Gytį, bet ir karjeros laiptais sparčiai kylantį sunkiosios atletikos čempioną Saulių Brusoką.

„Niekada nepamiršiu, kai dūzgių metu vienas iš dabartinių Lietuvos lyderių Saulius Brusokas, kuris nors ir buvo galingo stovio, tačiau gerokai lieknesnis, susėdo su Gyčiu rankas lenkti. Ir Gytis jam nulenkė ranką.

Tai buvo toks „oba“, nes jis visą laiką turėjo puikią sportinę formą. Toks dalykas tikrai buvo nutikęs ir aš jį mačiau“, – dalinasi A.Valinskas, pridėjęs, kad kitą dieną su atlikėju dar nuvyko žvejoti.

Lietuvoje tapo pirmo ryškumo žvaigžde

Nors Arūnas kai kurias situacijas ir nusprendė laikyti paslaptyje, tačiau pripažįsta, kad su Gyčiu vėliau jų keliai susikirto daug kartų. Dažnai tai vykdavo būtent įvairių renginių metu.

Galiausiai, nusikeldamas į atlikėjo karjeros vingius, Arūnas prisimena, kad iš pradžių dainininkas sužibėjo netgi ne pačioje Lietuvoje.

„Mes visi tada buvome dar jauni, o jis tas, kuris buvo vertinamas už savo dainas, savo balsą. Netgi buvo pakankamai pasiekęs Sovietų Sąjungoje, nes dainavo kartu su super ryškumo žvaigžde Laima Vaikule.

Šioje vietoje Gyčio kelias prasidėjo netgi ne Lietuvoje. O jam atlikus jį išgarsinusias dainas, jis tapo pirmo ryškumo žvaigžde ir pas mus. Na, tapo ir liko. Tokių ilgaamžių tikrai nebuvo daug“, – apie G.Paškevičiaus karjeros pradžią kalba A.Valinskas.

Laidų prodiuseris ir vedėjas džiaugiasi, kad per visus šiuos metus iš atlikėjo galėjo perimti ir tam tikras pamokas. Pavyzdžiui, Arūną žavėjo Gyčio teigiamas požiūris į gyvenimą ir puikus humoro jausmas.

„Nežinau, kiek galima iš jo imti ir mokytis, bet tai yra žmogus, kuris kompanijos tikrai negadina“, – įsitikinęs jis.

„Yra dalykų, kurių jis norėtų atsikąsti, bet dar nespėjo“

Paklaustas, kada paskutinį kartą su dainininku matėsi, Arūnas neslepia, kad jie susitiko dar prieš pat pandemiją vykusio koncerto metu. Vis dėlto vėliau į mintis apie susitikimus žiūrėjo skeptiškai – dėl koronaviruso rizikos nutarė juos apriboti.

„Susitikimas pagerti kavos yra tiesiog neatsakingas elgesys, nes gali apkrėsti savo artimą bičiulį. Žinote, jei kažkam kažko reikia, tai su visais bendraujame ne prie kavos puodelio.

Šių metų pabaigoje jis žada koncertą, todėl norisi jam palinkėti sėkmes, kad būtų surinkta pilna salė ir sugrota daug gerų dainų“, – bičiuliui palinkėjimą skyrė A.Valinskas.

Prie linkėjimų laidų vedėjas pridėjo ir dar vieną – būti geros sveikatos bei jausti ramybę šeimoje.

„Gytis iš tų, kuris gyvenimą gyvena pilna burna. Yra kai kurie dalykai, kurių jis norėtų atsikąsti, bet dar nespėjo. Norėčiau, kad šie neatsikąsti gyvenimo kąsniai taptų realybe“, – G.Paškevičiaus jubiliejaus proga 15min kalbėjo A.Valinskas.

Gytis Paškevičius – „Dalužė“:

Niekada nejautė dešimties metų skirtumo

Džiazo atlikėja Neda Malūnavičiūtė į pasiūlymą pasidalinti prisiminimais apie Gytį Paškevičių, minintį 60-ąjį jubiliejų, pirmiausia sureagavo su didele nuostaba.

„Nežinojau, kad jis dešimt metų už mane vyresnis. Ranką prie širdies pridėjusi sakau – niekada nejaučiau to amžiaus skirtumo“, – kvatoja atlikėja.

Jaunatviškas, aštraus proto ir labai linksmas – toks Gyčio Paškevičiaus paveikslas yra įsirėžęs Nedos atmintyje. Moteris pasakoja, kad ją sutikęs Gytis visuomet pirmiausia palinksmina anekdotais, o tada apdovanoja plačia šypsena, tad bendrauti su juo – labai lengva ir smagu.

Vis tik atlikėja pabrėžia iš kitą G.Paškevičiaus pusę: rimtą, dalykišką, ambicingą. Nedos nuomone, Gytis nėra lengvo charakterio žmogus, tačiau jo tvirtumas ir sugebėjimas atsirinkti draugus muzikos industrijoje yra labai svarbus.

„Esu susidariusi įspūdį, kad jis nelinkęs bendrauti su bet kuo. Vis tik labai vertinu jo išrankumą draugysčių atžvilgiu ir gebėjimą skenuoti žmones, kadangi mūsų profesijoje yra labai daug slidžių žmonių, kurie pirmiausia su tavimi elgiasi labai gražiai, o vėliau beda peilį į nugarą“, – sako N.Malūnavičiūtė.

Atlikėja tikina G.Paškevičiui jaučianti didžiulę pagarbą bei vertinanti jo gyvenimo filosofiją, kuri labai artima ir jai pačiai. Nedia jaučia, kad panašiai ją vertina ir jis.

„Mes scenoje esame jau ilgai ir visus tuos metus jaučiau, kad jis man jaučia didelę pagarbą. Gytis pats ne kartą yra sakęs, kad vertina mano atvirumą, nuoširdumą, profesionalumą ir požiūrį į muziką. Man tai – labai reikšminga“, – atvirauja Neda.

Prisiminimuose – neišmoktas dainos tekstas ir fiestos Nidoje

N.Malūnavičiūtės ir G.Paškevičiaus keliai susikirsdavo ne taip jau retai, daugiausiai – įviariuose festivaliuose ir renginiuose. Vis tik vieni linksmiausių prisiminimų, siejančią ją su Gyčiu, gimė įrašinėjant bendras dainas.

„Kadaise teko sudalyvauti laidoje „Muzikinis viešbutis“, kurią vedė Vilija Grigonytė ir Vytautas Kernagis. Kompozitorius Tomas Leiburas man ir Gyčiui parašė dainą „Kai tavęs nėra“. Tai – mūsų vienintelė daina, sudainuota duetu, todėl ji labai įstrigusi mano atmintyje“, – į prisiminimus leidžiasi dainininkė.

Vis tik ši daina Nedai įsimintina ne vien dėl to. Atlikėja pasakoja, kad pradėjus įrašinėti dainą ji suprato, jog G.Paškevičius nepažįsta natų. Tuomet Neda, muzikos rašto mokiusis nuo mažens, natas perskaitė ir paniūniavo melodiją, o Gytis ją įsiminė iš klausos. Tai jai padarė didžiulį įspūdį, nes su tokiu atveju ji susidūrė pirmą kartą.

„Tada pagalvojau: velnias, kokios nereikšmingos kartais yra tos teorinės žinios ir kokia didžiulė duotybė būti talentingu iš prigimties. Būtent toks ir yra Gytis – apdovanotas talentais ir prigimtine charizma. Daugumos jo sugebėjimų negalima išmokti muzikos mokykloje, tad labai džiaugiuosi, kad jis nepaleido savo talento ir darė tai, ką jam lemta daryti“, – mintimis dalijasi atlikėja.

N.Malūnavičiūtė ir G.Paškevičius – „Kai tavęs nėra“:

Įrašę „Kai tavęs nėra“, Neda su G.Paškevičiumi dar tą patį vakarą turėjo ją sudainuoti „Muzikiniame viešbutyje“. Atlikėja juokiasi, kad prieš savo pasirodymą jiedu labai jaudinosi: dainos žodžių nė vienas išmokti nespėjo ir bijojo, kad dainuodami su pliusine fonograma paprasčiausiai į ją nepataikys.

„Vis tik vėliau nebedarėme tragedijos – pasiėmėme lapelius ir dainavome iš jų. Pamenu, kad per daug nesistengėme apsimesti, kad dainuojame gyvai. Buvo labai linksma“, – šviesiais prisiminimais dalijasi Neda.

Kur kas audringesni atsiminimai yra iš dešimtajame XX a. dešimtmetyje vykusių Nidos festivalių, sujungusių didžiausias to metu Lietuvos scenos žvaigždes. Atlikėja pasakoja, kad šių festivalių jie visi labai laukdavo, nes galėdavo pasimatyti su draugais muzikantais: „Visi mūsų gvardijos nariai buvo labai skirtingi, tačiau – neįtikėtinai vieningi, tarsi vienas kumštis“.

1994 m. „Visos žvaigždės“ – N.Malūnavičiūtė, G.Paškevičius, Arina, Povilas Meškėla, Stasys Povilaitis, Marijonas Mikutavičius, Ovidijus Vyšniauskas ir Birutė Petrikytė festivalyje atliko G.Zdebskio ir O.Vyšniausko dainą „Nida' 94“, vadinamą Nidos himnu. Šios dainos įrašymo istorija mena pašėlusius laikus.

„Ją įrašinėjome buvusioje LNK studijoje, Kauno rajone esančiame Lapių miestelyje. Na, o seniau dainos įrašymas prilygo smarkiam vakarėliui, nes tai buvo proga mūsų chebrai susitikti, išgerti, pajuokauti ir pabendrauti. Žinoma, visi pirmiausia atlikdavome savo darbus ir tik tada eidavome atsipalaiduoti. Va taip tuo metu linksmindavomės“, – juokiasi Neda.

Svarbiausia – sveikata

Neda savo scenos partneriui gimtadienio proga negaili palinkėjimų: sėkmingo karjeros vystymosi, ambicijų ir sveikatos – anot atlikėjos, jei jos užteks, visa kita atsiras savaime.

„Visos žvaigždės“ – „Nida' 94“:

„Linkiu jam išlikti tokiu, koks jis yra – aštraus proto, gero humoro jausmo, su tvirtu, geru požiūriu į muziką. Tikiuosi, kad jis ir toliau liks toks susikaupęs bei darys dalykus, kuriais labai labai tiki, nes tai – aukščiausias pilotažas“, – įsitikinusi ji.

Susitikimai Šiauliuose ir pagarba G.Paškevičiaus muzikai

Seno draugo ir kolegos jubiliejaus proga gražius žodžius išsakė ir dainininkas, grupės „Rondo“ lyderis Aleksandras Ivanauskas-Fara.

Lietuvos scenos vilkų draugystė – tvirta, gili ir siekianti labai senus laikus. Aleksandras sako, kad su Gyčiu santykiai visuomet buvo puikūs, paremti abipuse pagarba, pasitikėjimu ir neblėstančia meile muzikai. Draugiškus ryšius jis palaiko ne tik su gimtadienį mininčiu atlikėju, bet ir jo žmona Rugile.

Nors A.Ivanauskas-Fara Gytį labai vertina kaip draugą, ne ką mažiau giria jį kaip dainininką. Aleksandras įsitikinęs, kad G.Paškevičius yra puikus muzikantas, turintis labai gerą muzikinį skonį ir vieną neeilinį sugebėjimą.

„Gytis yra vienas iš nedaugelio muzikantų, kuris dainuodamas balsu sugeba išreiškti dainoje užšifruotą žinutę, jos pagrindinę mintį“, – pagyrų negaili Fara.

G.Paškevičiaus dainų repertuaras Aleksandrui – labai artimas. Vyras neslepia, kad Gyčio šlagerių neretai klauso savo malonumui, nes tai – tikra, gyvybinga ir itin profesionaliai atliekama muzika. Savo kolegą ir jo kūrybą A.Ivanauskas pagerbia ir kitu būdu – atlikdamas jo kūrinius.

„Kai kurios jo dainos man taip patinka, kad koncertų metu pats jas atlieku. Visuomet, kai pradedu tuos kūrinius dainuoti, mano nuotaika kaipmat pakyla“, – pasakoja Fara.

Ilgą muzikinį kelią nuėję vyrai yra sukaupę daug atsiminimų. A.Ivanauskas labai gerai mena susitikimus G.Paškevičiaus gimtajame mieste – Šiauliuose.

„Mums atvykus koncertuoti į Šiaulius, su Gyčiu visuomet susitikdavome. Oi, būdavo labai smagūs vakarėliai“, – į prisiminimus nugrimzta jis.

Paklaustas, ko galėtų palinkėti savo ilgamečiui draugui ir kolegai, Aleksandras drąsiai sako – besitęsiančių santykių su muzika: „Linkiu, kad Gytis grotų, dainuotų dar daugybę metų ir savo dainomis toliau džiugintų visą publiką, bei, žinoma, mane“.