Gydytoja alergologė: „Bronchinę astmą pranašauti gali ir užsitęsusi sloga“
„Bronchinė astma yra liga visam gyvenimui, tačiau itin modernūs šiuolaikiniai gydymo metodai padeda išvengti su liga susijusių nepatogumų ir leidžia jaustis visaverčiu – dirbti, mokytis, netgi sportuoti“, – sako Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Alergologijos ir pulmonologijos centro vadovė, gydytoja alergologė-klinikinė imunologė, medicinos mokslų daktarė Audra Blažienė.
– Gegužės 3-ąją pasaulyje minima Astmos diena. Pirmą kartą 1998-aisiais ji paskelbta Barselonoje. Kuo ši diena mums svarbi šiandien?
– Manoma, kad 2025 metais pasaulyje astma sirgs apie 400 milijonų žmonių. Taigi kalbėti apie šią ligą – prasminga. Turime supažindinti žmones su simptomais, komplikacijomis, gydymo būdais, kalbėti apie prevenciją, atkreipti dėmesį į aplinkos, kurioje gyvename, problemas, neigiamų įpročių žalą sveikatai. Ar žinojote, kad rūkančių mamų vaikai astma serga dažniau?
Astma – viena seniausiai medicinos istorijoje žinomų ir viena labiausiai paplitusių lėtinių ligų, todėl ypač norisi kalbėti apie šios ligos diagnostikos ir gydymo laimėjimus.
– Bronchinė astma yra viena labiausiai paplitusių ligų pasaulyje, apie ją prikurta įvairiausių mitų. Ar jums tenka jų išgirsti savo kabinete?
– Žmonės, baimindamiesi šiai ligai būdingų simptomų – dusulio, kosulio, švokštimo, švilpimo, sunkumo krūtinėje – prikuria galybę mitų: jei sergi, negali judėti, dirbti, esi pasmerktas. Tačiau šiandien visa tai nėra tiesa.
Anksčiau gydytojai bijodavo ištarti pacientui astmos diagnozę, o dabar daug lengviau pasakyti, kokia liga užklupo. Gali užtikrintai kalbėti: šiuolaikiški gydymo metodai padės išvengti nepatogumų, jūsų gyvenimo kokybė nepasikeis.
– Turbūt kiekvienas turėtų žinoti, kokie simptomai pranašauja šią ligą?
– Ankstyvieji ligos pranašai – ilgai užsitęsusi sloga, įvairiausios alergijos ir oro trūkumo epizodai, kuriuos išprovokuoja fizinis krūvis. Vaikystėje atsiradusi alerginė sloga gali tapti astmos pranašu. Manoma, kad sergantieji tokia sloga 5 kartus dažniau suserga alergine bronchų astma. Tačiau iš tiesų ligos vystymąsi ir eigą numatyti sunku – esama pacientų, kuriems bronchų astma neišsivysto net jei jie visą gyvenimą serga alergine sloga. Ir vis dėlto medicinos vadovėliuose rasite įrašą, kad alerginė sloga yra alerginės bronchų astmos rizikos veiksnys, negydoma sloga gali turėti įtakos bronchų astmos vystymuisi.
– Todėl į slogą neturėtume numoti ranka? Nesakyti, kad gydoma ji praeina per septynias dienas, o negydoma – per savaitę?
– Jei slogą sukėlė virusas (infekcinė sloga), ji praeis, tačiau alerginė sloga – kas kita. Dažniausiai ji tęsiasi ne savaitę, ne dvi, o tampa nuolatinė ir vargina visus metus. Slogos eiga tai sunkėja, tai lengvėja, priklauso nuo to, kokioje aplinkoje žmogus būna, su kokiais alergenais susiduria. Numoti ranka į slogą – nevalia. Ir delsti jos negydant nereikėtų. Viršutiniuose kvėpavimo takuose prasidėjęs alerginis uždegimas gali išprovokuoti bronchų spazmus, o tuomet sunkus dusulio priepuolis gali baigtis mirtimi.
Pačiam vaistų griebtis irgi nereikėtų. Nesaikingas bronchus plečiančių vaistų vartojimas gali sukelti komplikacijų: nerimą, drebulį, širdies ritmo sutrikimus. Jei jaučiate, kad sloga užsitęsė, kad ji ne tokia, kai užsikrečiate virusu, ir retsykiais darosi sunku kvėpuoti, būtinai kreipkitės į gydytoją. Specialistas alergologas ir klinikinis imunologas tiksliai nustatys diagnozę. Kuo anksčiau bus pradėtas gydymas, tuo jis bus sėkmingesnis, tuo mažiau vaistų reikės vartoti.
– Pastaruoju metu vis dažniau kalbama, kad alergija – šių dienų rykštė. Vadinasi, bronchų astmos atvejų irgi daugėja?
– Ir pasaulio, ir Lietuvos statistika rodo, jog bronchų astmos, ypač alerginės bronchų astmos, atvejų daugėja. Tačiau gera naujiena – ši liga jau sėkmingai gydoma, o ligoninėje besigydančiųjų skaičius gerokai sumažėjęs. Bronchų astmą šiandien gydome ambulatorijos sąlygomis.
XX amžiaus pabaigoje įvyko tikra astmos gydymo revoliucija. Sukurti efektyvūs, ilgalaikio poveikio vaistai. Juos vartodamas ligonis gali gyventi įprastą gyvenimą – dirbti, mokytis, aktyviai judėti, netgi sportuoti. Kai kada aplinkiniai nė negali įtarti, kad šalia esantis žmogus serga bronchų astma.
Dabar ši liga dažniausiai gydoma inhaliuojamais gliukokortikoidais ir ilgalaikio poveikio bronchus plečiančiais vaistais. Jei ligos eiga lengva, pakanka mažų vaistų dozių, paūmėjus – skiriamos didesnės. Gydant sunkią astmą jau taikoma ir biologinė terapija.
Ką daryti arba kaip padėti, kai ištinka astmos priepuolis? Komentuoja gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Neringa Buterlevičiūtė.