„Oi, tavo Jonukui jau dveji, o jis dar su sauskelnėm? Šim šim šim“, – pirštu pabaksnoja teta per giminės susitikimą. Pusiau juokais, pusiau rimtai paprašom nesirūpinti ne savo apatiniais, bet, tiesą sakant, tokie pasvaičiojimai mus, tėvus, užgauna. Tai kuomet visgi reikia mokyti vaikus naudotis tualetu? Ir kokiu būdu tai daryti? Ir ką daryti, kai gerų norų vedini pabandome, o vaikas kaskart, sodinamas ant puoduko, riečiasi lanku ir spiegia pačiais aukščiausiais tonais?
Kai pačiai, auginant savo du berniukus, iškilo tokie klausimai ir jie nuolat lyg tarp kitko atsikartodavo konsultuojant vaikus, nusprendžiau pasigilinti į šitą temą kaip vaikų gydytoja ir kaip mama, užjaučianti kitus likimo draugus. Ta tema mane įtraukė taip „ne juokais“, kad domėjimuisi ja paskyriau kelerius metus ir praeitą vasarą išleidau knygą „Puoduko reikalai“, kuri dar ir šiandien iš mūsų namų keliauja į visus Lietuvos paštomatus bei po Europą.
Trumpai tariant, kiekvienas mažylis šiam žingsniui būna pasiruošęs vis kitu laiku. Vieni kuo lengviausiai išmoksta naudotis tualetu/„puoduku“ būdami pusantrų metų amžiaus, o kitiems ir užpūtus tris žvakutes ant torto nesiseka.
Siūlau atpažinti savo vaiko siunčiamus ženklus, kad jis jau pasiruošęs, ir „užvesti“ ant kelio.
Turbūt esminis dalykas, kurį turi žinoti tėvai – vaiko gebėjimai ateityje