Visi nori, kad jų vaikai skaitytų knygas. Kartais net tie, kurie patys neskaito. Bėda ta, kad meilė knygoms ir susidomėjimas jomis nėra neginčijama duotybė. Jeigu mamai ir tėčiui įdomus tik planšetinio kompiuterio turinys – kodėl vaikas turėtų žiūrėti į nejudantį, negrojantį, kartais net nespalvotą knygos puslapį?
Visgi aš manau (ir tai pagrindžia tyrimai), kad verta pasistengti vaikus sudominti knygomis.
Ir kai man draugai sako: „tau gerai, kad taviškiai klauso, mano nekantruolis iškart verčia kitą lapą, o nepraėjus nei minutei nubėga žaisti kitur“, aš atsakau – bandykite dar ir dar! Kitu paros laiku, su kita knyga, kitoje vietoje. Ir meilė knygoms tikrai užgims mažo klausytojo/skaitytojo širdyje.
Daugelis mūsų net nežinome, kad knygų skaitymas susijęs su geresniu smegenų vystymusi.
Buvo tiriami 3–5 metų amžiaus vaikai – vertinti jų kalbos bei kiti įgūdžiai, o vėliau ir pačios smegenys – atliktas smegenų magnetinio rezonanso tyrimas.
Įvertinus baltąją smegenų medžiagą pastebėta, kad