„Žmogui visuomet lengviau kalbėti tomis temomis, kurios jam asmeniškai įdomios. O man seksualumas ir intymumas šiame gyvenimo etape labai įdomūs“, – pripažįsta gydytoja, endobiogenikos specialistė Evelina NEVARDAUSKAITĖ-RUDZIKIENĖ (47). Tarptautiniame erotikos festivalyje „Eros 2024“ ji publikai papasakos, kam žmonėms reikalingi orgazmai.
Kalbėti apie seksualumą neraustant ir nekikenant sugeba ne visi, o jūs kalbate apie intymius dalykus net labai didelėms auditorijoms. Tam reikia drąsos?
Tikiuosi, esu drąsi, nes baimė yra barjeras, kuris stabdo žmogaus vystymąsi. Tarkime, drąsiai pripažįstu, kad esu „sex positive“ asmuo. Šis terminas reiškia atvirumą ir toleranciją įvairioms seksualinėms orientacijoms, interesams (ar jų nebuvimui), tapatybėms ir išraiškoms. Yra įvairių seksualumo formų, ir visos, kurių nedraudžia įstatymas, gali sėkmingai gyvuoti. Deja, Lietuvoje ilgą laiką sekso išvis „nebuvo“, todėl ir dabar tebeturime įvairiausių tabu.
Man atrodo ypač svarbu apie seksą kalbėti iš moters pozicijos – nes beveik viskas, ką girdėjome ir įsivaizdavome iki šiol, kilo iš vyriško požiūrio taško. Pornografija iš esmės skirta vyrams. Vyrai formuoja stereotipus, diktuoja, kaip seksas turi atrodyti, o moteris su savo jausmais dažnai paliekama už borto.
Betgi G taškas jau atrastas...
Nustebsite išgirdę, bet klitoris anatomijos vadovėliuose atsirado gana neseniai. Vienas aukštuomenės ponas rašė karalienei Viktorijai, kad labai nustebo atradęs žmonos gaktos plaukų, nes graikų statulos jų neturėjo: jis norėjo pasitikslinti, ar žmona sveika. Dar 1980-aisiais laikytasi nuomonės, kad moters orgazmas – tarsi vyro speneliai: jie egzistuoja, bet nėra būtini. Juk pastoti galima ir be to