Gydytoja imunologė Brigita Šitkauskienė: „Laikas pasitikėti mokslu“

 Brigita Šitkauskienė / Remio Ščerbausko ir Irmanto Gelūno nuotr.
Brigita Šitkauskienė / Remio Ščerbausko ir Irmanto Gelūno nuotr.
Projekto partnerio turinys
Šaltinis: Projekto partnerio turinys
2021-04-30 09:50
AA

„Žinodami, jog artėja gamtos stichija, imtumės priemonių, kad apsaugotume save ir artimuosius. Tai kodėl dabar, pandemijos akivaizdoje, nenorime pasinaudoti veiksminga gelbėjimosi priemone – tikru mokslo ir medicinos laimėjimu – vakcinomis?“ – retoriškai klausia profesorė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Imunologijos ir alergologijos klinikos vadovė, gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Brigita Šitkauskienė.

Skiepijimas COVID-19 vakcinomis įsibėgėja, bet diskusijų dėl jų nemažėja. Kodėl žmonės taip nepasitiki skiepais?

Dažnai visa tai, kas nauja, kelia daug nepasitikėjimo, apipinama mitais, stebima ir vertinama tarsi pro didinamąjį stiklą. COVID-19 vakcinos yra sukurtos per rekordiškai trumpą laiką. Natūralu, kad dėl naujumo jos kelia daug klausimų: nėra patirties, ar pasiskiepijus susidarys pakankamas imunitetas, kiek ilgai jis truks, kokios galimos šalutinės reakcijos, ar vakcina nepakenks...

Jos daug kam kelia abejonių kaip tik dėl to, kad sukurtos labai greitai?

Viruso SARS-CoV-2 keliamas blogis yra didžiulis. Pandemija laiko sukausčiusi gniaužtuose visą pasaulį jau antri metai. Mirusiųjų dėl šio viruso – jau daugiau nei per Antrąjį pasaulinį karą... Todėl reikia džiaugtis, kad per trumpą laiką pavyko sukurti veiksmingas vakcinas, galinčias gelbėti gyvybes. Vakcinos, kaip ir visi vaistiniai preparatai, šiandien kuriamos labai atsakingai, itin kruopščiai vertinant ne tik jų veiksmingumą, bet ir saugumą. Atliekami įvairių etapų klinikiniai tyrimai, analizuojami jų rezultatai. Prieš suteikiant leidimą naudoti skiepus, kompetentingi specialistai atidžiai vertina visus pateiktus duomenis.

Šiuo metu Lietuvoje skiepijama trimis vakcinomis. Kuo jos panašios ir kuo skiriasi? 

Nors šių vakcinų gamybos principai ir veikimo pobūdis skiriasi, rezultatas, kurio siekiama skiepijant, tapatus – imuniteto susidarymas. Pagrindinis tikslas, kad, veikiant skiepams, organizmas pradėtų gaminti antikūnus prieš viruso S (dar vadinamo spygliu) baltymą, nes išskirtinės šio baltymo savybės sudaro geras sąlygas virusui prasiskverbti į ląsteles. Jį blokuojant, virusas netenka tokios jam gyvybiškai svarbios ypatybės. Kartu aktyvinamas ir ląstelinis imunitetas, susijęs su T-limfocitais, kuris yra ne mažiau svarbus saugant organizmą nuo virusinių infekcijų. 

Lietuvoje pirmiausia pradėtos naudoti vakcinos „Comirnaty“ (gamintojas „Pfizer & BioNTech“) ir „Moderna“ (gamintojas „Moderna“). Jose genetinė informacija apie viruso S baltymą yra molekulėje, vadinamojoje mRNR. Ją gavusios žmogaus ląstelės pačios geba pagaminti šį tik SARS-CoV-2 virusui būdingą baltymą, o jį atpažinusi imuninė sistema ima reaguoti, formuoti imunitetą. 

Paskiepijus vakcina „Vaxzervia“ (gamintojas „AstraZeneca“), kaip „Janssen“ (gamintojas „Johnson & Johnson“, ji jau patvirtinta Europos vaistų agentūros, bet Lietuvoje dar nenaudojama), genetinė informacija apie viruso S baltymą organizmui pateikiama panaudojant kaip nešėją kitą nekenksmingą modifikuotą adenovirusų šeimos virusą.

Vakcina nuo COVID-19 / Scanpix nuotr.

Ypač daug kalbų girdima apie vakciną „Vaxzervia“ (gamintojas „AstraZeneca“). Kodėl ir Lietuvoje, ir Europoje ji sulaukia prieštaringų vertinimų? 

Teigti, kad viena vakcina prastesnė už kitą, tikrai negalima, nes tam nėra jokių mokslu pagrįstų, objektyvių prielaidų. Atliktų klinikinių tyrimų duomenys ir duomenys, įgyjami naudojant vakcinas kasdieniame gyvenime, yra labai atidžiai vertinami atsakingų institucijų ir kompetentingų specialistų. Plačiausiai aptarinėjama šios vakcinos galimai sukeliama kraujo krešulių susidarymo rizika nėra didesnė nei patiriama bendroje populiacijoje. Ji įprastai gali būti susijusi su daugeliu veiksnių: įgimtu polinkiu krešuliams susidaryti, traumomis, ortopedinėmis operacijomis, taip pat tikimybė padidėja sergant vėžiu, cukriniu diabetu, vartojant kai kuriuos vaistus. Tai atskleidė ir pakartotini, papildomi vertinimai. 

Iš vienos pusės, didesnis dėmesys vakcinoms nuo COVID-19 yra natūralus ir suprantamas, nes neturime ilgalaikės jų naudojimo patirties. Iš kitos pusės, kartais adekvačiai nepasverti, net pavadinčiau, karštligiškai skuboti vertinimai, komunikacijos spragos sukelia abejonių, pasėja nerimą ir nepasitikėjimą, duoda papildomo peno melagienų skleidėjams, todėl nukenčia visas skiepijimo procesas. Raginčiau pasitikėti mokslu ir ekspertų išvadomis.

Kokių šalutinių poveikių galima patirti pasiskiepijus vakcinomis nuo COVID-19? 

Visų vakcinų galimi šalutiniai poveikiai yra labai panašūs. Labai dažna reakcija – skausmas, patinimas injekcijos vietoje. Taip pat galima jausti nuovargį, galvos ar raumenų, sąnarių skausmą, patirti šaltkrėtį, karščiuoti. Dažnai pasitaiko injekcijos vietos paraudimas, pykinimas. 

Nedažnas šalutinis poveikis, galintis pasireikšti rečiau kaip vienam žmogui iš šimto, – padidėję limfmazgiai, prasta savijauta, galūnių skausmai, nemiga, injekcijos vietos niežėjimas.

Rečiau kaip vienam asmeniui iš tūkstančio vakcinuotųjų gali pasireikšti laikinas vienos veido pusės paralyžius, o dar rečiau – sunki alerginė reakcija. 

Beje, šalutinių poveikių žmonėms dažniau pasitaiko po antrosios vakcinų „Pfizer-BioNTech“ ir „Moderna“ dozės, o skiepijant vakcina „AstraZeneca“ atvirkščiai – po pirmosios dozės.

Žmonės šneka, kad jei suleidus vakciną nejaučiama jokių šalutinių reakcijų, tai ji suformuos mažesnį imunitetą. Ar čia yra tiesos?

Atliekant tyrimus pastebėta tendencija, kad, persirgus sunkesne COVID-19 forma arba esant intensyvesniems šalutiniams reiškiniams po skiepo, dažniau susidaro aukštesni antikūnų titrai. Vis dėlto dėti absoliučios lygybės ženklo tarp didesnių reakcijų pasiskiepijus ir stipresnio susidarančio imuniteto negalima. Atskirai vertinant atvejus, kada po skiepo šalutinių reiškinių nebuvo juntama, daugeliu atvejų susidaręs antikūnų kiekis buvo pakankamas. 

Brigita Šitkauskienė / Remio Ščerbausko nuotr.

Ar pasiskiepiję žmonės gali būti ramūs – koronavirusas juos tikrai aplenks?

Skiepas nesukurs mechaninio barjero nuo viruso, tai – apsauginių veido kaukių funkcija. Tačiau vakcina leis organizmui susikurti imuninį barjerą. Pasiskiepijus susidaro imuninės atminties ląstelės, specifiniai antikūnai, jie yra budrūs ir, patekus galimam ligos sukėlėjui, tuoj pat jį identifikuoja, blokuoja ir neutralizuoja. Tokiu būdu šios vakcinos apsaugo nuo COVID-19. Daugelio jų veiksmingumas labai aukštas, didesnis nei vakcinų nuo gripo. Vis dėlto, jei būdami pasiskiepiję vis tiek susirgsite COVID-19, vakcina gali apsaugoti nuo sunkesnių ligos formų, nes imuninė sistema jau bus apmokyta, kaip elgtis su priešininku.

Kokių argumentų turite skeptikams, nenorintiems skiepytis? 

Nereikėtų kliautis loterija – galvoti, kad galbūt man pasiseks ir nesusirgsiu. Loterijoje laimi vienetai... Žinodami, jog artėja gamtos stichija – potvynis ar žemės drebėjimas, jo neignoruotume, bet imtumės priemonių, kad apsaugotume save ir artimuosius. Tai kodėl dabar, pandemijos akivaizdoje, nenorime pasinaudoti veiksminga gelbėjimosi priemone – tikru mokslo ir medicinos laimėjimu – vakcinomis?..

Ko dar, be medicinos priemonių, galėtume imtis, kad taptume atsparesni ir šiam, ir kitiems virusams?

Europos mokslininkų grupė, kurios partneriais esame ir mes, žurnale „Clinical and Translational Allergy“ publikavo straipsnį, apžvelgiantį įvairių COVID-19 priežastinių veiksnių puokštę. Be kita ko, ten aptariamas ir dar vienas, susirgti įtakos galintis turėti veiksnys – dietos ypatumai. Pastebėta, kad šalyse, kuriose tradiciškai vartojamas maistas, turintis daugiau natūralių antioksidantų, sergamumas yra mažesnis arba lengvesnis. Kenčiant nuo metabolizmo sutrikimų, ypač susijusių su nutukimu, cukriniu diabetu, COVID-19 sergama dažniau ir sunkiau, nes paminėtos būklės lemia ir imuniteto problemas. Taigi subalansuota mityba yra labai svarbi. Imuninės sistemos veikla glaudžiai susijusi ir su kitų organų veikla. Todėl labai svarbu tinkamai gydyti, kontroliuoti visas lėtines ligas.

Taip pat reikėtų prisiminti bendrąsias organizmo grūdinimo ir imuniteto stiprinimo rekomendacijas. Jos visos yra tinkamos. Labai svarbu – adekvatus darbo ir poilsio režimas, gera psichologinė būklė, nes ilgalaikis stresas silpnina imunitetą. Atraskime mėgstamų užsiėmimų, kurie teiktų džiaugsmą, leistų pajusti vidinę ramybę. Svarbu ir geras miegas bei fizinis aktyvumas. Išnaudokime pavasario teikiamus privalumus – daugiau būkime gryname ore, judėkime. Saulė – natūralaus vitamino D šaltinis, o šis vitaminas aktualus darniai imuninių mechanizmų veiklai. Na, ir reikėtų neprarasti optimistiško požiūrio į gyvenimą.

Projektas iš dalies finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis.

Sveikatos stiprinimo fondas