Gydytoja klinikinė farmakologė Simona Stankevičiūtė: „Skiepo patarčiau neatidėlioti“

Apie COVID-19 vakcinas žinote labai daug. Jums natūralu ar keista, kad dar sklando daug gandų, dvejonių dėl vakcinos patikimumo? 

Pastebėjau, kad žmonės dažnai nesupranta, kaip veikia vaistai ir vakcinos. Juk jie nepadaro kažkokio stebuklo – veikia todėl, kad koreguoja mūsų organizme esančius procesus: juos aktyvina, slopina arba visai sustabdo. Kad tai įvyktų, vaistai jungiasi prie ląstelių paviršiuje esančių receptorių ir taip arba skatina procesus (pavyzdžiui, vaistas nuo cukrinio diabeto metforminas didina kasos ląstelių jautrumą insulinui), arba lėtina, slopina juos (pavyzdžiui, metoprololis prisijungia prie beta-adrenoreceptoriaus širdyje ir taip siunčia signalą, kad širdis plaktų lėčiau). Jei nebūtų receptorių, ląstelių, nebūtų ir atsako, nes vaistai – ne magija, jie iš niekur poveikio sukelti negali. 

Bet tokių dalykų kiekvienas žmogus gali nežinoti, nebūti į tai įsigilinęs. Iš to nežinojimo, kai nesuvokiame vakcinos veikimo mechanizmo, ir atsiranda baimės. 

Ar sutinkate daug žmonių, paprasčiausiai bijančių skiepytis? 

Taip. Visai neseniai turėjau tokį pokalbį... Mūsų šeimos draugas dirba vaistininku. Jam apie 50 metų. Jis man skambino pasitarti dėl skiepo. Aišku, nustebau, kad jam kyla dvejonių, ar skiepytis, bet ėmėme kalbėtis, paklausiau, dėl ko jis labiausiai nerimauja. Jis pradėjo pasakoti, kad anksčiau niekuo nesirgo – gal ir dabar praslys. Išsikalbėjome, kad jo amžiaus ir gretutinių ligų turinčiam žmogui rizika susirgti sunkia COVID-19 forma yra gana didelė, o tikimybė, kad pakenks skiepas – tik 0,0001 proc. Ligos pasekmės gali būti labai sunkios, o  skiepas, panašu, gali sukelti nebent greitai praeinantį karščiavimą, sąnarių, kaulų skausmą. 

Pasikalbėjus ir išsiaiškinus visus „už“ ir „prieš“, kiekvienas gali pasirinkti, kaip elgtis. Manau, labai svarbu, kad žmonės tokius sprendimus priimtų sąmoningai, ramiai sustoję ir apmąstę pasekmes.

Kadangi dirbu Kauno klinikų COVID-19 ligos skyriuje, buvau tarp pirmųjų paskiepytų. Man jau suleistos abi vakcinos dozės, todėl jaučiuosi gerokai ramiau. Tačiau ir toliau nešioju kaukę, laikausi visų taisyklių. 

Ką pasakytumėte dvejojantiems. Ar galima pasitikėti taip greitai sukurtomis vakcinomis? 

Taigi šios vakcinos nėra greitas produktas – tiesiog jos sukurtus tokiu žmonijos periodu, kai esame labai pažengę moksle. 

Jos sukurtos ant platformų, kurios buvo tyrinėjamos metų metus. Tas platformas buvo mėginama pritaikyti skiepams nuo kitų ligų, o prasidėjus pandemijai, susiklostė kelios labai palankios aplinkybės: mes gyvename tokiais didelės integracijos laikais, kad pasaulio mokslininkai galėjo labai greitai pasidalinti atradimais apie patį virusą (kaip žinia, jo genomas buvo nuskaitytas per pirmuosius mėnesius). Mūsų žinios jau tiek pažengusios, kad kitoms vakcinoms skirtas platformas (tiek iRNR, tiek kitas) buvo galima testuoti su gyvūnais. Kadangi sergamumas buvo ir vis dar, deja, yra didelis, galima atlikti II ir III fazės klinikinius tyrimus, kurių metu vertinamas vakcinos veiksmingumas. 

Tiesą sakant, apie šiuo metu Europoje registruotas vakcinas žinome netgi daugiau už kai kurias kitas, kurios buvo kurtos anksčiau ir lėčiau. Juk šios vakcinos jau suleistos daugiau nei 40 mln. žmonių! Mažai vaistų yra išbandyta su tokiu dideliu kiekiu žmonių. 

Taigi, rekomenduoju kiekvienam, kai ateis jo eilė, nieko nelaukiant skiepytis. Nors ir toliau kuriama nemažai vakcinų, bet patarčiau neatidėlioti. Beje, žinau, kad žmonės, persirgę šia liga, į ją žiūri rimtai ir laukia, kada galės skiepytis.

Kodėl reikia skiepytis du sykius?

Vakcinas Lietuvoje turime todėl, kad jos yra patikimos. Atlikus tyrimus su pacientais, nustatyta, kad pasiskiepijus tikimybė susirgti sunkia COVID-19 liga sumažėja net 95 proc. Dėl mūsų imuninės sistemos ypatybių toks imunitetas pasiekiamas pasiskiepijus dviem dozėmis.  

Ar reikės iš naujo pradėti skiepijimosi grandinę, jei dėl kokių nors priežasčių antrą sykį negalėjau gauti vakcijos?

Tyrimuose maksimalus intervalas, per kurį paskiepyta „Pfizer/Biontech“ vakcina, buvo 42 dienos, o „Moderna“ – 35 dienos po pirmosios dozės. Per šį laikotarpį nespėjus pasiskiepyti antrąja doze, gydytojas spręs individualiai, skiepyti tik viena, ar dviem dozėmis. Svarbu atsiminti, kad sergant lengva infekcine liga ir (arba) silpnai karščiuojant vakcinacijos atidėti nereikia. 

Vis dar aiškinamasi, kiek ilgai skiepas apsaugo nuo ligos. Kol kas esame tikri, kad jis gelbsti bent pusę metų.

Ar po pirmo skiepo atsiranda bent minimalus imunitetas?

Taip, jau po pirmos dozės susiformuoja tam tikra apsauga. 

O po antros galima būti visiškai ramiam, kad COVID-19 neužsikrėsi? 

Kiekvienas žmogus, paskiepytas du kartus, gali būti 95 proc. ramus, kad nesirgs sunkia ligos forma – toks yra teisingiausias ir tiksliausias atsakymas. Jei prie vakcinos dar yra naudojamos kaukės, plaunamos rankos, žmogus iš tiesų gali jaustis ramus. Taip po antros vakcinos jaučiuosi aš.  

Tačiau kol kas nepakanka informacijos, ar skiepas padeda sumažinti infekcijos perdavimą kitiems. Todėl net ir pasiskiepijus reikėtų nešioti kaukę. 

Noriu pabrėžti, kad bet koks laiko nurodymas, kada galima skiepytis persirgus COVID-19 liga, yra spekuliacija. To niekas tiksliai nežino. Manau, jei žmogus apsisprendžia skiepytis, o valstybė skiepą pasiūlo, – tai ir yra geriausias laikas. 

Kelių gamintojų vakcinos dabar naudojamos Lietuvoje? Ar galiu pasirinkti, kuria noriu būti paskiepytas? 

Šiuo metu Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, naudojamos kompanijų „Pfizer/Biontech“ ir  „Moderna“ pagamintos vakcinos. 

Pacientas negali pasirinkti, kuria bus skiepijamas, nes jas perka šalies vyriausybė, vakcinos  skirstomos centralizuotai. Tačiau jos labai panašios – skiriasi tik laiko tarpas tarp dozių, jų kiekis flakone ir tai, kad „Moderna“ kol kas nėra ištirta su pacientais, jaunesniais nei 18 metų.

Ar jos saugo nuo naujų COVID-19 atmainų? 

Remdamasi turimais duomenimis, galiu pasakyti, kad taip, apsaugo. 

Kodėl skiepijama tik nuo 16 metų?

„Pfizer/Biontech“ sukurta vakcina kol kas yra ištirta tik su pacientais nuo 16 metų. Kita vertus, mes žinome, kad COVID-19 yra gerokai mažiau pavojingas vaikams nei suaugusiesiems. 

Ar galima skiepytis besilaukiančioms moterims?

Duomenų apie šių vakcinų poveikį besilaukiančioms moterims yra mažai. Tačiau joms skiepytis nedraudžiama. Taip pat nėra biologinio pagrindo manyti, kad vakcina moteriai ar jos nešiojamam kūdikiui sukels neigiamą poveikį.

Jei dvejojama, kaip elgtis, rekomenduojama nėščiajai pasvarstyti, kas blogiau: susirgti COVID-19 liga ar pasiskiepyti. Lietuvos akušerių ginekologų draugijos duomenimis, šiuo metu yra labai mažai duomenų apie viruso poveikį pirmuoju–antruoju nėštumo trečdaliais, apie besilaukiančios moters priežiūrą po persirgtos infekcijos. Neatmestinas ryšys su persileidimu, priešlaikiniu gimdymu, preeklampsija, vaisiaus displazijomis ir didesne perinatalinio mirštamumo rizika. Apie 25 proc. COVID-19 infekuotų gimdyvių naujagimių gydomi intensyviosios terapijos skyriuose. Po ligos nėščiajai rekomenduojami papildomi detalūs ultragarsiniai tyrimai Perinatologijos centre ir stebėjimas dėl galimo vaisiaus augimo sulėtėjimo. Taigi, visus šiuos faktus apsvarsčiusi, pati besilaukianti moteris turi nuspręsti, skiepytis ar ne.

Nemažai žmonių manęs klausia, ar galima skiepytis, jei pastoti dar tik planuojama. Visiems atsakau teigiamai. Duomenų, kad dėl skiepo turėtų sutrikti vaisingumas, nėra.  

Kokiomis ligomis sergantys žmonės neskiepijami? 

Neskiepijami pacientai, kurie yra alergiški vakcinoje esančioms medžiagoms, taip pat tie, kuriems, paskiepijus pirma doze, pasireiškė anafilaksija. Neskiepijami žmonės, kurie tądien turi ūmios ligos simptomų. Dėl visų kitų atvejų apsisprendžiama individualiai. 

Kokie šalutiniai poveikiai galimi?

Labai dažnai pasireiškia skausmas dūrio vietoje – man skaudėjo abu kartus. Taip pat galimas bėrimas, niežėjimas injekcijos vietoje, galvos skausmas, gali pasireikšti lengvas šaltkrėtis, raumenų, sąnarių skausmas, kuris turėtų praeiti per 1–2 diena. Gali varginti nuovargis, pykinimas, padidėti limfmazgiai, paprastai tą pačią dieną praeinantis karščiavimas. 

Paprastai ryškesnės nepageidaujamos reakcijos pasireiškia jaunesniems žmonėms, nes jų imuninė sistema yra aktyvesnė, gali audringiau sureaguoti į skiepą. Vyresnius žmones nepageidaujamos reakcijos vargina rečiau. 

Noriu pabrėžti, kad neįmanoma susirgti COVID-19 liga dėl to, kad pasiskiepijote, nes toje vakcinoje  nėra paties viruso, tik genetinis jo dyglio baltymo receptas. Tačiau ir Lietuvoje, ir kitur pasaulyje tikrai yra atvejų, kai paskiepytas žmogus po kelių dienų ar savaitės suserga COVID-19. Taip atsitinka todėl, kad pacientas buvo paskiepytas per ligos inkubacinį laikotarpį. 

Projektas iš dalies finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis.