„Šaltasis metų laikas yra tikras iššūkis akims dėl šildymo sezono, – sako Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja oftalmologė dr. Dalia Krivaitienė. – O labiausiai sausas patalpų oras ir sausų akių liga kamuoja dirbančiuosius biuruose.“
Žiemą mažiau vėdinamose ir intensyviai šildomose patalpose išsausėja oras. Ilgai būnant šiose sąlygose, sutrūkinėja ašarų plėvelė ir akys išsausėja, jaučiamas deginimas ar niežėjimas, atrodo, kad akys pripiltos smėlio, jos būna paraudusios, jautrios šviesai, vėjui, dūmams. Šie negalavimai kamuoja kas trečia žmogų, tačiau jų išvengti nėra sudėtinga. Svarbiausia – drėkinti, drėgnu būdu valyti ir reguliariai vėdinti patalpas. O jei vis tik nespėjote užkirsti kelio sausų akių ligai, nedelskite pradėti gydymo ir vaistus įsigykite tik pasitarusios su specialistais.
„Užsiimant savigyda, naudojant savo nuožiūra įsigytus drėkinamuosius lašus, kuriuose yra ištirpusių druskų, hidroksido, benzalkonio chlorido, gali prasidėti akių uždegimas, dar labiau išsausėti akys ir gerokai pablogėti sveikata. Kitaip tariant, parinkus netinkamus akių lašus, sausų akių ligą galima net paskatinti. Tinkami šiam negalavimui gydyti yra tik akių lašiukai, kuriuose yra L-karnitino ir eritritolio“, – pabrėžia specialistė.
Anot gydytojos oftalmologės, susirgti sausų akių liga labiau rizikuoja žmonės, kurie daug laiko praleidžia prie kompiuterio, televizoriaus, kurie dirbdami įtemptai žiūri ir koncentruoja regėjimą.
Gali būti ir daugiau priežasčių
Anot gydytojos oftalmologės, susirgti sausų akių liga labiau rizikuoja žmonės, kurie daug laiko praleidžia prie kompiuterio, televizoriaus, kurie dirbdami įtemptai žiūri ir koncentruoja regėjimą.
„Sukoncentravęs regėjimą žmogus mirkčioja gerokai rečiau, tarsi pamiršta tai daryti, todėl akys pradeda sausėti, nes ašaros nėra tolygiai paskirstomos ant akies paviršiaus ir jis nėra periodiškai drėkinamas.
Akį džiovina ir išoriniai veiksniai, kurie skatina ašarų plėvelės greitesnį garavimą. Tai – vėjas, karštas ir šaltas oras, dulkės, dūmai, ventiliatoriai ir kondicionieriai (ypač automobilio), buvimas prirūkytoje patalpoje.
Sumažinti ašarų išsiskyrimą ir pabloginti jų kokybę taip pat gali įvairios ligos arba vartojami vaistai. Dažnai akys išsausėja vartojantiems analgetikus, trankviliantus, raminamuosius, hormoninius, nuo alergijos, kraujospūdį mažinančius vaistus. Akių išsausėjimą gali sukelti ir alerginės ligos, artritas, skydliaukės, odos ligos. Tik specialių žinių turintis medikas, gydytojas oftalmologas gali nustatyti akių išsausėjimo priežastį ir skirti tinkamą gydymą“, – sako dr. D. Krivaitienė.
Atakuoja virusai
Šaltuoju metų laiku padaugėja ir virusinių akių infekcijų. Adeno, herpes, gripo ir kiti virusai, sukeliantys slogą bei nosiaryklės ligas, sudaro palankias sąlygas atsirasti įvairiems akių uždegimams – virusiniam junginės (konjunktyvitui), ragenos (keratitui), rečiau – tinklainės uždegimui (retinitui). Šioms ligoms būdingi simptomai yra akių paraudimas, ašarojimas, traiškanojimas, skausmas, svetimkūnio jausmas, pablogėjęs matymas. Tuoj pajutus, kad negaluoja akys, reikėtų kreiptis į gydytoją oftalmologą, kuris atliks išsamią apklausą, apžiūrės biomikroskopu, ištirs akių dugną, taip pat prireikus paims akių išskyrų pasėlius, įvertins mikroflorą ir antibakterinių medikamentų poveikio efektyvumą. Išsamūs tyrimai padės tiksliai nustatyti ligą ir paskirti reikiamus vaistus.
Žiemą akims kyla ir daugiau pavojų
Nemažai žmonių atostogas ar bent dalį jų praleidžia besimėgaudami slidinėjimu. Dažniausia kelionių kryptis – kalnų kurortai. Jei į juos keliautume vasarą, saulės akiniai būtų savaime suprantami. Tačiau žiemą ši akių apsauga ne visuomet atrodo reikalinga. Dr. D. Krivaitienė sako, kad tai didelė klaida.
„Žiemą UV spindulius mums dovanoja ne tik saulė, bet ir sniegas, mat jis juos atspindi. Nors šiųmetė žiema Lietuvoje sniego kol kas šykšti, šio fakto pamiršti nevalia. Susiruošusieji slidinėti į kalnus privalo pasirūpinti specialiais slidinėjimo akiniais – jie apsaugo nuo ilgalaikio UV spindulių ir stipraus sniego atspindžio poveikio. Patartina pasirūpinti ir kokybiškais drėkinamaisiais akių lašais. Taip galima išvengti akių ligų: ragenos uždegimo, kataraktos vystymosi, tinklainės degeneracijos“, – sako specialistė.
Akimis svarbu rūpintis visą gyvenimą
Kol esame maži, patikrinti sveikatos mus nuveda rūpestingi tėvai. Ne tokius rūpestingus paragina mokyklose, kur reikalaujama vaikų sveikatos būklės pažymų. Tokių patikrinimų metu ištiriama ir vaikų rega bei nustatoma akių sveikatos būklė.
Suaugę į gydytojus dažniausiai kreipiamės tik pasiligoję. Toks dėmesys savo sveikatai iš esmės yra ydingas, mano dr. D. Krivaitienė. „Bet kurio amžiaus žmonės akimis, kaip ir apskritai sveikata, privalėtų rūpintis nuolat, nelaukti, kol menkas sutrikimas ar negalavimas virs liga, o ši įsisenės. Reikėtų periodiškai lankytis ir pas akių gydytoją (bent jau kartą per metus). Profilaktiškai sveikatą tikrinantis šeimos gydytojas turėtų patikrinti regą, pamatuoti akių spaudimą ir, radęs pokyčių, siųsti specialisto apžiūrai. Taip galima anksti diagnozuoti ligas ir pradėti reikiamą gydymą.