Gydytojai ilgą laiką nerado Viktorijos galvos skausmo priežasčių: klastinga liga smogė žaibiškai

Po tokio ligos smūgio jauna moteris nusilpo visiškai – negalėdama pakelti net galvos nuo pagalvės, ja visą laiką rūpinosi mama Ramunė. Per šį laiką Viktorija padarė didžiulę pažangą – pati valgo, nors ir tik kaire ranka, vaikšto po mamos namus, tačiau svajoja sugrįžti į savarankišką gyvenimą. Savo bute Viktorija nebuvusi jau dvejus metus – apie tai ji labai svajoja.

Mama Ramunė tikina, kad progresas, kurį pavyko pasiekti Viktorijai, yra daugiau nei akivaizdus, o tai, kiek pavyks, priklauso ne tik nuo noro ir ryžto, kurių jos abi nestokoja, bet ir nuo galimybių sportuoti, gauti profesionalią kineziterapijos pagalbą, masažus ir kitas reabilitacijos procedūras, kurias kurią įpirkti nelengva.

Gyvenimas aukštyn kojomis

Viktorijos ir Ramunės gyvenimas aukštyn kojomis apvirto 2023 m. spalio pabaigoje. Tuomet Viktorijai buvo 31-eri. Iš pradžių jauna moteris galvos skausmais ėmė skųstis retsykiais, tačiau jie dažnėjo, o kas blogiausia – ir labai stiprėjo.

Situacija, anot Viktorijos mamos Ramunės, smarkiai blogėjo nuo tada, kai galvos skausmo nepavykdavo numalšinti jokiais vaistais. „Jis tik stiprėjo ir stiprėjo, o vėliau prasidėjo ir pykinimas. Šeimos gydytoja rašė siuntimus į ligoninę, o ligoninės neurologai nerasdavo priežasčių, kodėl turėtų Viktoriją pasilikti ir išsamiau ištirti“, – pasakojo moteris.

Lemtingą dieną Viktorijos savijauta pablogėjo kritiškai – ji silpo akyse, o galvos skausmas buvo tiesiog nepakeliamas, prisimena Ramunė. „Teko kviesti greitąją ir prašyti, kad paguldytų bent stebėjimui. Tačiau būklė tada jau blogėjo valandomis, taigi iš neurologijos skyriaus Viktorija skubiai buvo perkelta į reanimaciją. Visą kūną suparalyžiavo, sutriko rijimo funkcija, pradėjo trikti kvėpavimas“, – tęsė Ramunė.

Visą kūną suparalyžiavo, sutriko rijimo funkcija, pradėjo trikti kvėpavimas

Viktorijai buvo įstatyta gastrostoma, o vėliau ir tracheostoma. Medikai ėmėsi daugybės skubių tyrimų, siekdami nustatyti Viktorijos diagnozę. Ramunė teigia esanti labai dėkinga puikiems reanimacijos gydytojams, kurie prižiūrėjo itin sunkios būklės dukrą net 50 dienų. Viktorijai buvo patvirtinta labai reta liga – CNS anaplazinė didelių ląstelių limfoma.

„Reta tuo, kad ji yra anaplazinė didelių ląstelių limfoma. Sakė, gal tik vienas žmogus Lietuvoje yra ja sirgęs, tačiau nepasveiko. O ir pasaulyje ji labai reta – aprašymų beveik nėra. Viktorijos atvejis retas dar ir tuo, kad liga izoliuota tik centrinėje nervų sistemoje, o židiniai – galvos ir nugaros smegenyse“, – aiškino mama, ką suprato iš hematologų.

Kasdien į priekį

Po sunkaus etapo reanimacijoje Viktorija medikų ir mamos begalinės priežiūros dėka buvo perkelta į imunosupresuotųjų skyrių. Ir pati jauna moteris prisimena, kad jėgų tiesiog nebuvo – nei pakelti rankos, nei galvos, nei pasisukti. Visa laimė, kad šalia visada buvo mama.

Sveikimo procesas buvo labai sunkus – ir chemoterapija, ir daugybė vaistų, ir tai, kad būklė tai pagerėdavo, tai vėl pablogėdavo. Tačiau, kad ir kokie skausmai kankino Viktoriją, noras kovoti liko. Ji nuolat dirbdavo su kineziterapeute, kuri ateidavo į skyrių.

„Dešinė koja ir ranka buvo visiškai be judesio, kaklo raumenys nusilpę, galvą galima pakelti tik prilaikant ranka. Nei pasisukti, nei pajudėti ji negalėjo“, – tikina mama.

Viktorija prisimena, kad net rankų mankšta buvo skausminga – taip ir norisi šaukti „palikite mane ramybėje“, tačiau protas vis kartojo – aš pakilsiu.

Labai sunkus darbas

Ligoninėje Viktorija praleido net 7 mėnesius. Mankštintis pradėjo lovoje ir su kiekviena diena stengėsi bent kiek pasistūmėti į priekį. Per gerus tris reabilitacijos mėnesius rezultatai ėmė matytis. Ramunė tikina, kad kiekvienas dukrai grąžintas įgūdis joms – didžiulė pergalė. Iš pradžių buvo didelis laimėjimas tai, kad Viktorija su pagalba galėjo atsisėsti, vėliau – persikelti į vežimėlį, kai galvą prilaikė įtvaras. Kairė kūno pusė, pasakoja Ramunė, atsistatinėjo greičiau, o dešinė visuomet – ir šiandien – reikalauja kasdienės mankštos ir pastangų.

Iš pradžių buvo didelis laimėjimas tai, kad Viktorija su pagalba galėjo atsisėsti, vėliau – persikelti į vežimėlį.

Po gero pusmečio ligoninėje – ten sutiktų ir Kalėdų, ir Velykų – Viktorija išgirdo, kad liga įveikta - pasiekta pilna remisija, tačiau pasekmės liko didžiulės. Reabilitaciją Viktorija tęsia kiekvieną dieną, nes be jos neįsivaizduojamas grįžimas į savarankišką gyvenimą. Ir ji turi būti nuolatinė.

Viktorijos mama Ramunė tikina, kad ryžto dukrai tikrai netrūksta, tik plataus spektro kineziterapija – finansiškai sunkus iššūkis šeimai, todėl moteris nusprendė įkurti fondą, prie kurio prisidėti gali visi, norintys palengvinti Viktorijos kelionę.

Šiuo metu Viktorija labiausiai džiaugiasi tuo, kad po tiek pastangų gali atsistoti ant kojų – už tai moteris dėkinga „Eik“ klubo treneriui Karoliui. Naudojant lietuvio inžinieriaus sukurtą specialų įrenginį, skirtą negalintiems savarankiškai eiti, Karolis visus metus kiekvieną dieną treniravo Viktoriją. Jo dėka „atsistojau ant kojų“.

Ramunė svarsto, kad niekas negali pasakyti, kiek pavyks pasiekti Viktorijai, tačiau mama tiki, kad dukra tikrai gali sustiprėti iki savarankiško gyvenimo ir įgyvendinti savo svajonę – grįžti į savo namus.

Dabar Viktoriją labai džiugina tai, kad ją priėmė sportuoti su triračiais, šio užsiėmimo ji laukia kiekvieną savaitę.

Viktorijos mama neslepia, kad prabilti apie dukros ligą ir prašyti pagalbos nebuvo lengva. Abi moterys dėkoja visiems, kurie jau prisidėjo prie Viktorijos sveikimo kelionės, ir tiems, kurie dar prisidės.

Fondas skirtas Viktorijos reabilitacijai

Viktorijos Kaušynytės labdaros ir paramos fondas

Juridinio asmens kodas: 307159481

Banko sąskaita: LT327300010194659856