Gydytojai perspėja: pastebėję pakitusį apgamą, nedelskite nė savaitės
Savaitgalį daugelis traukė prie jūros, kaitinosi saulutėje. Aišku, kremas nuo saulės ne tik apsaugo nuo skaudžių odos nudegimų, bet ir nuo piktybinių pokyčių apgamuose. Tačiau turintiems apgamų, vasarą reikėtų jais rūpintis atidžiau. O pastebėjus pakitimų, nelaukti ir kreiptis į gydytojus.
Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų gydytoja dermatovenerologė Renata Kliunkienė dalinasi patarimais, kurie palengvins apgamų priežiūrą bei supažindins su jų šalinimo galimybėmis.
Kandus saulės poveikis
Saulė ne tik suteikia organizmui reikalingų vitaminų, gražų įdegį, bet ir suaktyvina apgamų vystymąsi. Pavasario, vasaros ir ankstyvo rudens saulė mūsų platumose yra aktyviausia, todėl turintiems apgamų šiuo metu gydytoja rekomenduoja sąžiningai juos tepti kremu nuo saulės ir atidžiai stebėti. O padidėjusios rizikos apgamus prižiūrėti reikėtų visus metus.
Gydytojai ramina, kad ne visi apgamai yra piktybiniai, todėl aptikus apgamą nereikėtų skubėti sau diagnozuoti ligos.
„Iš saulės mes gauname UVB ir UVA spindulių. UVB spinduliai veikia odos paviršinį sluoksnį, o UVA spinduliai skverbiasi į gilesnę odos dalį. Apgamai dažniausiai pereina per abu šiuos sluoksnius. Nuo nepageidaujamų saulės spindulių turime saugotis kremu, į kurį įeina ir UVA, ir UVB spindulių filtrai. Tai pirmoji profilaktika, sauganti nuo piktybinių apgamų bei melanomos – agresyviausio, sparčiai plintančio ir netgi mirtino odos vėžio atsiradimo“, – saulės žalą apgamams komentuoja R. Kliunkienė.
TAIP PAT SKAITYKITE: Alerginis šokas: privalu reaguoti nedelsiant
Svarbu nepanikuoti
Gydytojai ramina, kad ne visi apgamai yra piktybiniai, todėl aptikus apgamą nereikėtų skubėti sau diagnozuoti ligos. Kilus įtarimams, pirmiausia rekomenduojama darinį kurį laiką stebėti. Surinkta informacija padės gydytojui geriau susipažinti su situacija ir įvertinti apgamo būklę.
Įtartinus apgamus patartina ne tik kasdien apžiūrėti veidrodyje, bet ir fotografuoti. Kas du mėnesius nuotraukas reikėtų palyginti.
„Kad išvengtų nepagrįstos panikos kilus įtarimams, pacientams rekomenduoju įtartinus apgamus ne tik kasdien apžiūrėti veidrodyje, bet ir fotodokumentuoti. Kas du mėnesius nuotraukas reikėtų palyginti, o pastebėjus pokyčius – nedelsiant kreiptis į gydytoją. Apžiūros metu darinys patikrinamas dermatoskopu. Piktybiniu atveju operacija atliekama nedelsiant, o gerybiniu – pagal paciento poreikius“, – apie procedūrų eigą pasakoja gydytoja.
Inovatyvus šalinimas – per 10 min.
Jeigu tyrimai nerodo, kad apgamas piktybinis, paciento prašymu atliekamas estetinis apgamo šalinimas. Tai – neskausminga ir beveik jokios žymės nepaliekanti procedūra lazeriu. Apgamų šalinimą lazeriu šiaurės šalyse, tokiose kaip Lietuva, atlikti galima visais metų laikais – laikotarpis nėra ribojamas. Vasaros metu procedūra atidedama tik tada, jei apgamas yra kirkšnies ar pažasties srityje dėl gausesnio prakaitavimo sukeliamo pavojaus.
„Lazeriu iš apgamo išgarinamas vanduo, kuris sudaro didžiąją dalį ląstelės. Optiškai matome mažėjantį darinį, kol jis visiškai išnyksta. Po lazerio procedūros estetinis vaizdas – nepalyginamai gražesnis. Lieka vos pastebima, maža balta arba rožinė dėmelė, kuri vėliau gali ir visiškai išnykti. Ši procedūra trunka 10–15 minučių“, – apgamų šalinimo lazeriu eigą aiškina R. Kliunkienė.
Pagrindiniai pavojaus požymiai
Pasiteiravus, kaip reikėtų atpažinti piktybinį atvejį, gydytoja išvardijo tris svarbius požymius: spalva, dydis ir kontūras. Jeigu apgamas didėja, keičia spalvą (centre atsiranda balta dėmė) ar netenka aiškaus kontūro – būtina atlikti apžiūrą.
„Iš daugybės apgamų vertinimo kriterijų, reikėtų akcentuoti pagrindinius požymius: jeigu apgamas yra nuolatos traumuojamas ar pastebėjote, kad jis keičia spalvą, didėja, tampa nelygių kraštų – būtina apsilankyti pas gydytoją dermatologą. Niežėjimas, šlapiavimas ar kraujavimas yra esminiai simptomai, kuriems pasirodžius nereikėtų delsti nė savaitės“, – pavojingų apgamų būklę įvardija specialistė.
Ypatingi atvejai
Svarbu neužmiršti ir tų vietų, kuriose nesitikima rasti apgamų. Juodas taškiukas panagėje taip pat gali būti piktybinio darinio pradžia.
Apgamų kaitos trukmė – labai įvairi, tačiau ji nelemia piktybiškumo. Svarbu neužmiršti ir tų vietų, kuriose nesitikima rasti apgamų. Juodas taškiukas panagėje taip pat gali būti ir piktybinio darinio pradžia. Jeigu pastebėjote, kad tokia dėmė nenuauga kartu su nagu, plečiasi – būtina ją patikrinti.
„Apie šį nedažną atvejį kalbama rečiau, todėl labai svarbu informuoti apie riziką. Nors žmonėms atrodo, kad panagėje susiformavęs juodulys – tai bato nuospauda, sutrenkimas ar pašinas, vis dėlto reikia žinoti, kad tai gali būti rimto apgamo formavimosi pradžia. Juos būtina tirti, o esant reikalui – pašalinti“, – akcentuoja gydytoja.
Kad sumažintumėte problemų dėl apgamų riziką, gydytoja R. Kliunkienė pataria vasarą dėvėti apgamus dengiančius drabužius, nepamiršti jų stebėti ir neslėpti po pleistrais. Nekvėpuojanti oda šunta ir sukuria sąlygas formuotis uždegimams, didina apgamų kaitos ir piktybėjimo riziką.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kas nutinka, kai nustojate naudoti kosmetiką
Sekite naujienas ir mūsų „Facebook“ puslapyje!