Gydytojas A.Ambrozaitis įkalbėjo žmoną ateiti į šokių pamoką: dabar be to negali jau 19 metų

Larisa Kalpokaitė su Jūrate ir Arvydu Ambrozaičiais / TV3 nuotr.
Larisa Kalpokaitė su Jūrate ir Arvydu Ambrozaičiais / TV3 nuotr.
Pranešimas spaudai
Šaltinis: Žmonės
2022-01-07 22:02
AA

Gydytojai Jūratė ir Arvydas Ambrozaičiai pastebi, kad nemažai senjorų gyvena itin pasyviai: pernelyg daug guli, sėdi, mažai juda teisindamiesi, jog neturi jėgų. Tačiau, anot medikų, kuo žmogus vyresnis, tuo svarbiau judėti. Todėl juodu jau 19 metų laisvalaikiu šoka sportinius šokius. Ambrozaičiai dalijasi ne tik medicininėmis žiniomis apie šokių naudą, bet ir asmenine patirtimi.

Gydytojas infektologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras A.Ambrozaitis – vienas iš tų retų vyrų, kurie į šokius atėjo savo noru, o ne įkalbėti antrosios pusės. Ne paslaptis, kad stipriosios lyties atstovai kur kas rečiau nei moterys renkasi tokią laisvalaikio veiklą, nes daliai jų šokiai atrodo „nevyriškas“ užsiėmimas. Tačiau J. ir A.Ambrozaičiai su tuo nesutinka ir laidoje „Amžius – ne riba“ vieningai tvirtina, kad šokantys vyrai turi ypatingo žavesio: yra grakštesni, geresnės laikysenos, patrauklesni, galantiškesni ir labiau patinka moterims.

Arvydas sportiniais šokiais susižavėjo dar paauglystėje, kai kelis mėnesius lankė žinomo choreografo, šokėjo Adomo Gineičio vedamas pamokas ir mokėsi Lotynų Amerikos, klasikinių šokių pagrindų. Vėliau studijuodamas buvo įsitraukęs į vieną šokių kolektyvą, tačiau neilgam. Po daugybės metų pajuto, kad šis jaunystės pomėgis yra tai, ko jam trūksta, ir įkalbėjo žmoną kartu lankyti šokių pamokas.

„Kurį laiką jaučiau, kad viduje kažkoks vakuumas – man reikėjo jį užpildyti šokiais. Dėjau daug pastangų, kad įkalbinčiau Jūratę. Ji iš pradžių nenorėjo, sakė, kad nemokame ir negalime gerai šokti, tik juokinsime kitus. Tačiau galiausiai ji sutiko ir dabar esame labai patenkinti“, – pasakoja Arvydas, su žmona šokantis sportinių šokių kolektyve.

Larisa Kalpokaitė su Jūrate ir Arvydu Ambrozaičiais / TV3 nuotr.

„Šokame jau 19 metų ir negalime sustoti, nes tai tapo tarsi priklausomybe“, – sako gydytoja oftalmologe dirbanti Jūratė, mėgstanti ne tik suktis šokių aikštelėje, bet ir pakiloti svarmenis ar intensyviau pajudėti sporto salėje. Moteris laidoje teigia, kad kai nepasportuoja, jaučiasi prastai, prasideda įvairūs skausmai. Judėjimas Jūratei yra geros savijautos garantas.

Gydytojai pateikia daugybę argumentų, kodėl verta šokti: „Judesys ir muzika prablaško, suteikia teigiamų emocijų. Šokant pasimiršta visos problemos, nes galvoji tik apie judesius, žingsnelius. Šokiai labai lavina smegenis, neleidžia joms užmigti, mažina demencijos, Alzheimerio ligos riziką. Jie duoda neįkainojamą šansą išvengti priklausomybės nuo kitų, kai nebefunkcionuojant kojoms tik sėdi, guli, arba atitolina tą dieną. Žmogus yra gimęs judėti ir šokis – vienas iš judėjimo būdų, neleidžiančių greitai susenti, padedančių išlaikyti kaulų struktūrą, raumenų masę ir smegenų veiklą, gerinančių kraujotaką.“

J. ir A.Ambrozaičių teigimu, išmokti pagrindinius Lotynų Amerikos šokių žingsnius galima per 3–4 mėnesius, o kad galėtum laisvai šokti, reikia kelerių metų treniruočių

Larisa Kalpokaitė su Jūrate ir Arvydu Ambrozaičiais / TV3 nuotr.

Anot „Šokių akademijos“ vadovės Jurgitos Česnavičiūtės-Jančorienės, mokytis šokti galima bet kuriame amžiuje. Į jos vedamas pamokas ateina ir 60–80 metų senjorų.

„Neretai vyresni žmonės sako: „Man tiek metų, kaip aš čia pradėsiu šokti, juk ne viską galiu...“ Bet špagatų ir kitų sudėtingų judesių neatliekame, todėl manau, kad pradėti šokti galima bet kada“, – išdrįsti nepaisyti amžiaus stereotipų ragins ji.

Pasak J. ir A.Ambrozaičių, šokiai – ne tik pabėgimas nuo kasdienių rūpesčių, sveikatos puoselėjimas, bet ir galimybė pajusti bendrystę, patenkinti bendravimo poreikį. „Šokių kolektyvas mums yra tarsi antra šeima. Atėję į repeticijas bendraujame, išsikalbame, dalijamės įspūdžiais, nusiskundimais. Kartu dalyvaujame įvairiuose renginiuose, baidarių žygiuose, slidinėjame, einame į teatrą, koncertus, drauge sutinkame Naujuosius metus“, – pasakos Jūratė.

Larisa Kalpokaitė su Jurgita Česnavičiūte-Jančoriene / TV3 nuotr.

Ambrozaičio nuomone, blogiausias pasirinkimas išėjus į pensiją – užsidaryti namie, nes tai yra tiesus kelias į depresiją. Vyresniame amžiuje labai svarbus bendravimas ir judėjimas, todėl žinomas medikas ragina neįkalinti savęs tarp keturių sienų, susirasti pomėgių ir įsilieti į bendraminčių, turinčių panašių interesų, grupelę.

„Amžius – ne riba“ - šeštadieniais, 9 val. per TV3.

Larisa Kalpokaitė su Jurgita Česnavičiūte-Jančoriene / TV3 nuotr.