Gydytojas psichiatras Mindaugas Jasulaitis: „Valdyti laiką internete galima ir verta“
„Priklausomybė nuo interneto, arba didelė trauka išmaniesiems įrenginiams, yra ne tik vaikų, jaunimo, bet ir suaugusiųjų problema, – sako gydytojas psichiatras, Psichikos sveikatos instituto vadovas, Lietuvos sporto universiteto doktorantas Mindaugas Jasulaitis. – Ši priklausomybė gali pasireikšti įvairiai, tai priklauso nuo veiklos, kuriai žmonės internete teikia pirmenybę.“
Pasak specialisto, nors priklausomybė nuo interneto labiausiai paplitusi tarp paauglių, bet su šia problema, tik rečiau, susiduria ir suaugusieji: apklausų duomenimis 1–4 procentai suaugusių žmonių nurodo turintys probleminio interneto naudojimo požymių. Tai yra išmaniosios technologijos trukdo jų kasdieniam gyvenimui: laisvalaikiui, poilsiui, ryšiams ir santykiams su kitais žmonėmis, sukelia įvairių psichikos sveikatos sutrikimų. Čia išryškėja ir lyčių skirtumai.
Pastebėta, kad vyrai ir moterys internete dažnai renkasi skirtingas veiklas, todėl jų priklausomybės tipai ir rizika joms išsivystyti taip pat skiriasi. Praėjusiais metais Anglijoje, Surėjaus universitete, atlikti tyrimai rodo, kad vyrai (ypač paaugliai) dažniau tampa priklausomi nuo žaidimų, o moterys labiau linkusios tapti priklausomos nuo socialinių tinklų. „Prie didėjančio skaitmeninės priklausomybės lygio prisideda šiuolaikinis gyvenimo ritmas ir darbo sąlygos, ypač tarp dirbančiųjų iš namų. Reikėtų nepamiršti, kad tai gali neigiamai paveikti fizinę sveikatą, – sako Mindaugas Jasulaitis. – Ilgai žiūrint į ekraną pavargsta akys, atsiranda sausumas, neryškus
matymas, net galvos skausmas. Dažnas telefonų ar planšečių naudojimas didina trumparegystės riziką. Sėdėjimas prie kompiuterio kenkia stuburui, dažnai lemia netaisyklingą laikyseną – palinkusį į priekį kaklą, o tai ilgainiui sukelia kaklo, pečių skausmus bei laikysenos problemas.
Todėl rekomenduojama įsirengti ergonomišką darbo vietą, kur ekranas būtų akių lygyje, o sėdėsena tiesi. Ekranų skleidžiama mėlyna šviesa slopina melatonino gamybą, todėl gali būti sunkiau užmigti. Dėl to vakarais verčiau vengti ekranų, o jei tai nepavyksta, naudoti mėlynos šviesos filtrus.“
Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad fizinio aktyvumo stoka gali būti rimta sveikatos problema: didina širdies ligų ir nutukimo riziką. Daug laiko praleidžiantiems prie ekranų kiekvieną valandą rekomenduojama atlikti lengvus tempimo pratimus arba tiesiog
pajudėti – naudinga ne tik fizinei, bet ir emocinei sveikatai. „Atrodo, tai – nedideli kasdienybės pokyčiai, bet jie gali duoti didelę naudą“, – primena gydytojas.
Psichiatras atkreipia dėmesį, kad ir jaunimui, ir suaugusiesiems svarbu rasti pusiausvyrą tarp virtualios bei realios veiklų. „Nors visiškai atsisakyti išmaniųjų įrenginių praktiškai neįmanoma,
valdyti laiką prie ekranų galima ir verta, – pabrėžia. – Naršymą naujienų portaluose
keiskite pasivaikščiojimais. Užuot nuolat lindėję socialiniuose tinkluose, nusistatykite kasdienį žingsnių tikslą. Fizinis aktyvumas mažina įtampą ir padeda lengviau valdyti įpročius.“
Kad galėtumėte labiau įsitraukti į pokalbius, kai valgote ar bendraujate, gydytojas siūlo prietaisus palikti nuošaliau. Jei nors kartą per savaitę kelioms valandoms visiškai atsitrauksite nuo skaitmeninių įrenginių, tai padės susikaupti, mažins įtampą.
Telefoną galima paversti naudingesniu įrankiu: naudoti ten esančius žingsniamačius, treniruočių programėles ar širdies ritmo matuoklius.
„Prieš paimdami telefoną pasvarstykite, ką ketinate su juo veikti, savęs paklauskite, ar to tikrai reikia, – pataria psichiatras. – Apgalvokite, kaip su išmaniosiomis technologijomis praleistas laikas atitinka jūsų vertybes, tikslus. Tai padės atpažinti neigiamus įpročius ir juos koreguoti.
Pagaliau, užsiimkite veiklomis, kurios teikia džiaugsmą ir nepriklauso nuo ekrano. Tarkim, sodininkyste, knygų skaitymu ar sportu. Su išmaniosiomis technologijomis reikia kurti subalansuotą santykį ir išmokti vertinti laiką be jų.“
