Gydytojo Petro Baublio vadovaujamas „Lopšelis“ karo metais tapo Vilties sala žydų kūdikiams

Petras Baublys / VGŽIM Žydų gelbėtojų atminimo įamžinimo skyriaus archyvų nuotraukos
Petras Baublys / VGŽIM Žydų gelbėtojų atminimo įamžinimo skyriaus archyvų nuotraukos
Gerda Prancūzevičienė
Šaltinis: Žurnalas „Legendos“
A
A

Lietuvos pediatrijos tėvu tituluojamas docentas Petras BAUBLYS (1914–1973) per Antrąjį pasaulinį karą vaikus gelbėjo... iš Kauno geto. Holokausto metu pergyventas sukrėtimas buvo toks stiprus, kad iki pat savo tragiškos žūties garsiojoje „medikų lėktuvo“ katastrofoje legendinis gydytojas nebenorėjo daugiau bendrauti su vokiečiais, nors tobulai mokėjo vokiečių kalbą, ir nebegalėjo žiūrėti karinių filmų. Kai vyresnysis sūnus Alis kartą pakvietė į anglišką komediją „Misteris Pitkinas priešo užnugaryje“, iš tėvo išgirdo: „Apie karą komedijų negali būti.“

Tai, kad garsusis Kauno gydytojas per Holokaustą slėpė žydų vaikus, jo paties atžalos sužinojo tik šiam žuvus. Vyriausias sūnus Alis, žymus anesteziologas, mokslų daktaras, dabar jau šviesaus atminimo inžinierius Jurgis ir jaunėlė biochemikė Sigita nustebo, kai 1977 metais Izraelyje Petras Baublys buvo pagerbtas aukščiausiu gelbėtojo įvertinimu – jam suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas, tai įrodantis medalis, Jad Vašem memorialo Pasaulio tautų teisuolių alėjoje jo garbei pasodintas alyvmedis. 1993-iaisiais Petras Baublys (po mirties) apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. Antras alyvmedis pasodintas jo broliui Sergijui su žmona Jadvyga, kurie taip pat paskelbti Pasaulio tautų teisuoliais.

Našlaičių namų vedėjas

1942-aisiais 28-erių Kauno klinikų daktaras Petras Baublys buvo paskirtas Kauno kūdikių namų „Lopšelis“ vedėju. Pro kabineto langus matėsi Vilijampolės žydų kapinės ir Mažojo geto teritorija. Ten gatvės viduriu į darbą ir iš jo žingsniuodavo paženklintieji geltonomis Dovydo žvaigždėmis – žydams buvo uždrausta vaikščioti šaligatviu.

Jau antrus metus Kauno žydai kentėjo suvaryti į getą. Naciai siautėjo su „akcijomis“, kai netinkami fiziniam darbui vaikai, ligoniai, seneliai būdavo šaudomi IV, VII, IX fortuose. Kartą „Lopšelio“ vedėjui pro langą stebint vakarinę nelaimėlių eiseną vienas vyras iš minios šiek tiek kilstelėjo daktarui skrybėlę. Gerai neįžiūrėjęs, kas jis, Baublys atsakė vos pastebimu rankos mostu. Dabar net įsivaizduoti neįmanoma, kad vien už šį pasisveikinimą žydų tautybės vyrą galėjo sušaudyti vietoje, o kūdikių namų direktorių įkalinti ar bent jau žiauriai sumušti...