Kartą Markas Twainas nutarė parašyti pjesę apie tai, kad daugelis talentingų dailininkų išgarsėja tik po mirties. Sumanymas buvo geras, medžiagos – nors vežimais vežk: drąsiai buvo galima kurti apibendrintą nuskriausto genijaus paveikslą. Bet rašytojas pasirinko konkretų menininką.
Pjesė „Jis miręs?“ daugiau nei šimtmetį gulėjo stalčiuje, kol galiausiai ją pastatė Brodvėjuje. Kad niekas neabejotų, jog spektaklis – apie **Jeaną-François Millet** (1814–1875), scena buvo apkabinėta jo paveikslais. Kaip atrodė herojus, geriau nepasakoti: publika visą laiką kikeno stebėdama vyruką, kuris neva mirė, kad pralobtų ir išgarsėtų, bet persirengė moteriške ir toliau gyveno lyg niekur nieko. Regis, Twainui prireikė tik Millet pavardės, visa kita buvo iš piršto laužta...