Gyvenimas be sekso. Ar tai įmanoma?
Pasaulis pilnas įvairiausių žmonių – vieni savo seksualinę energiją švaisto į visas puses, kiti tvirtai laikosi santuokos įžadų, o treti... sąmoningai atsisako intymių santykių. Ne tik atsisako, bet ir apskritai nejaučia lytinio potraukio. Tai – aseksualai, kurių gretos, beje, vis didėja.
Pastebėta, kad aseksualų gyvenimo būdą renkasi sveiki, patrauklūs, protingi ir netgi nemažai gyvenime pasiekę žmonės. Toks jų pasirinkimas. Gyventi be sekso. Ne šiaip susilaikyti, nes šiuo metu neturi partnerio ar negeidžia jo, o visiškai atsisakyti kūniškųjų malonumų. Kodėl? Galima tik spėlioti...
Sielos taip pat gali glamonėtis...
Visuomenė sparčiai vystosi, juda pirmyn – auga sąmoningumas, kūrybinės galios, kuriamos naujos pasaulio pažinimo technologijos. Yra tiek įdomios veiklos, tiek sričių, kur galima panaudoti savo energiją. Pastebėta, kad kuo žmogus dvasingesnis, sąmoningesnis, tuo silpniau reiškiasi seksualiniai instinktai. Aseksualai mano, kad seksualinis ryšys – ne vienintelė ir toli gražu ne aukščiausia tarpusavio santykių forma. „Kas įteigė, kad be sekso meilė neįmanoma?“ – retoriškai klausia jie. Dvasinis artumas, šilti jausmai, džiaugsmas ir dėkingumas, kad artimiausias žmogus yra šalia – štai kas svarbiausia šiems žmonėms. Aseksualams sueitis reikalinga tik giminei pratęsti. Jei, žinoma, nutaria, kad jiems to reikia... Sunku įsivaizduoti, tačiau šiems žmonėms didžiausią malonumą teikia sielų, o ne kūnų glamonės.
Dėsningas reiškinys
Viena iš abejingumo seksui priežasčių psichologai linkę laikyti beatodairišką intymumo propagavimą per žiniasklaidą. Žmonės tiesiog persisotino vaizdų, garsų. Nebeliko paslapties. Nuogas kūnas tapo tokiu pat „plataus vartojimo gaminiu“, kaip maisto produktai. Štai ir išaugo visa karta žmonių, nusivylusių seksu, apskritai abejojančių jo reikalingumu. „X karta“ dabar vadinami žmonės, gimę 1960–1985 m., kurių interesai nukreipti į savo asmenybės tobulinimą, dvasines paieškas, egzistencinių klausimų aiškinimąsi.
Čikagos universiteto mokslininkai tvirtina, kad „trečiosios lyties“, t. y. aseksualų atsiradimas – dėsningas reiškinys, susijęs su dideliais visuomenės pokyčiais. Daugelis „X kartos“ atstovų augo nepilnose šeimose, patyrė nemažai psichologinių traumų dėl tėvų skyrybų (daugiausia skyrybų per visą santuokos institucijos egzistavimo laiką užfiksuota būtent tarp minėtosios kartos tėvų). Teigiama, kad tam įtakos turėjo kontraceptinių vaistų išradimas, paskatinęs seksualinę laisvę. „X kartai“ teko patirti ir AIDS atsiradimą, baimę susirgti šia ir kitomis lytiniu keliu plintančiomis ligomis. Tai irgi ne vieną atbaidė nuo intymių santykių.
Fiziologinės priežastys
Seksologai bei psichologai linkę manyti, kad aseksualais žmonės tampa dėl psichologinių ar fizinių problemų. Jų manymu, galbūt netinkamai auklėjo tėvai, galbūt ankstyvoje jaunystėje susiformavo klaidingas požiūris į seksą, o gal gilų randą paliko nesėkminga pirmoji seksualinė patirtis? Abejingumą seksui taip pat gali sukelti hormonų sistemos sutrikimai, įvairios traumos, pažeidžiančios tam tikrus smegenų centrus, intoksikacijos.
O gal tai – nauja mada?..
Dalis tiesos yra. Dar prieš kokį dešimtmetį apie aseksualus niekas nieko negirdėjo, tačiau užteko vienam amerikiečių programuotojui sukurti aseksualus vienijantį tinklalapį, ir šis judėjimas žaibiškai pasklido po pasaulį. Lietuvoje taip pat yra žmonių, kurie sąmoningai renkasi platoniškus santykius ir tvirtina: „Gyventi be sekso – normalu. Ir netgi puiku.“ Ar tikrai nėra nė menkiausio poreikio mylėtis, ar tai tiesiog siekis išsiskirti iš kitų, žino tik jie patys.