Gyvenimo taisyklės, kai jums 20, 30 ir 40 metų

Arogantiška moteris / Vida Press nuotr.
Arogantiška moteris / Vida Press nuotr.
Šaltinis: Elaima.lt
2017-11-17 20:42
AA

Verslininkas Jamesas Altucheris – iš tų žmonių, kurie nenustojo bandyti: iš 20 jo įkurtų kompanijų tik 3 buvo sėkmingos. Bet tokia patirtis pravertė – Jamesas rašo motyvuojančias knygas, turi tinklaraštį ir mielai dalijasi savo patirtimi.

Jamesas Altucheris – neeilinė asmenybė. Jis yra dirbęs programuotoju, žurnalistu, imdavosi rizikingų projektų ir rašė knygas. Jos populiarios, nes skatina nenuleisti rankų, kas bebūtų, o be to, jose, kaip ir Jameso tinklaraščio įrašuose, dėstoma ne sausa teorija, o vertinga patirtis.

20 metų

„Tai buvo visiškas košmaras. Nors viskas, atrodė, turėjo tik džiuginti – jokios tėvų kontrolės, jokių mokytojų, pagaliau – išsvajota laisvė! Galėjau daryti ką noriu. Galėjau susirasti darbą ir įgyvendinti savo svajones.

Bet man nieko neišėjo. Nes dvidešimtmečiai iš esmės dar nieko nemoka. Daug vėliau suvokiau, kad tie ketveri metai koledže buvo visiškai beprasmiai. Turėjau skolų, nes mokėjau už mokslą, beveik nieko neuždirbau ir iš esmės nieko neišmokau. Šiaip ar taip, ten įgytos žinios man nepadėjo susirasti darbo.

Be to, tada aš nuolat skubėjau. Norėjau kuo greičiau sulaukti sėkmės ir surasti sau vietos po saule. Kažkas man įkalė į galvą, kad „laikas – pinigai“, taigi, kiekviena praleista galimybė turi savo kainą. Ta formulė buvo nuolat kartojama per ekonomikos paskaitas, jas dažnai praleidinėdavau, bet tikrai žinau, kad laikas nėra pinigai.

Pinigus galima uždirbti ir išleisti. Laiko negalima nusipirkti. Nėra tokių automatų, kurie jums išduotų keletą valandų mainais už penkis dolerius. Kai man buvo 20, nieko neišmaniau, bet maniau, kad žinau viską. Bet tai normalu. Tada išsirinkau keletą dalykų, kurie mane domino, ir įnikau į juos, manydamas, kad man visai neblogai sekasi. Aš programuodavau ir rašydavau. Nei ten, nei ten nebuvau išskirtinis, bet ilgainiui dariau pažangą, nes dirbdavau kasdien.“

Patarimas 20-ečiams:

„Išsirinkite 3–5 dalykus ir koncentruokitės tik į juos. O rinkitės tik tai, kam galėsite skirti dieną po dienos – nuolat. Nelaukite proveržio ir iš koto verčiančių atradimų. Tiesiog dirbkite.“

30 metų

„Irgi – košmaras. Idėja įsigyti nuosavą būstą – irgi visuotinė apgaulė, kaip ir koledžas. Tai tiesiog priemonė jus priverti dirbti ir įsiskolinti. Kredito įstaigos jus zombiuoja frazėmis iš serijos: „Nekilnojamasis turtas – protinga investicija“ ar „ Atėjo metas kur nors įleisti šaknis“. Iš esmės jūs pririšami prie vienos vietos ir esate priversti atiduoti visas santaupas.

Kai buvau trisdešimties, man nusibodo kasdien daryti tą patį, visą laiką jaučiau, kad „jau beveik kažko pasiekiau“, kad „esu teisingame kelyje“ ir kad „dar reikia šiek tiek pakentėti“. O paskui pasidaviau.

Tada išmokau pralaimėti. Nes kai man buvo 20, to nemokėjau. Man atrodė, kad esu protingesnis už kitus, aplink – vien kvailiai, todėl man reikia „dar vieno bandymo“. Ir dar vieno.

Bet kai buvau 30-ies, supratau, kad neįvertinau aplinkinių. Paaiškėjo, kad mane supantys žmonės tokie pat šaunūs, kaip ir aš. Ir dar supratau, kad nereikia susikoncentruoti tik į vieną darbą. Jums prireiks siekti iškart ne vieno, o kelių tikslų, daryti tai, kas patinka ne tik jums, bet ir aplinkiniams.“

Patarimas 30-ečiams:

„Jeigu bendraujate su teisingais žmonėmis ir imatės savęs vertų projektų, tai anksčiau ar vėliau vienas iš jų bus sėkmingas. O jei pasiseks, netgi du.“

40 metų

Jums negalima valgyti tiek, kiek valgėte anksčiau. Ir taip pat – jokio streso. Nes maistas ir stresas sendina.

„Tiesiog pragaras. Pirmiausia, jums negalima valgyti tiek, kiek valgėte anksčiau. Ir taip pat – jokio streso. Nes maistas ir stresas sendina. Taigi, galite sau leisti valgyti pusę porcijos. Ir tada nervinsitės dar labiau. O taip, jums reikės išmokti suvaldyti stresą, kol jis jūsų nenužudė!

Kad mažiau valgytumėte ir mažiau nervintumėtės, reikia susirasti mėgstamą užsiėmimą. Dar vienas būdas – nebekaupti nereikalingų daiktų. Tada tikrai mažiau jaudinsitės.

Kai man buvo 20 ir 30, aš nuolat darydavau klaidų – santykiuose, auklėdamas vaikus, priimdamas verslo sprendimus – visur. Ir paskui labai dėl to išgyvendavau. O dabar man vis vien – daugiau dėl to nebesinervinu. Geriau jau pripažinti savo klaidas, nei nuolatos dėl jų nervintis.“

Patarimas 40-ečiams:

„Kai esate 20-ies, jums atrodo, kad žinote, ką darote. Atėjus 30-ečiui, jūs norite uždirbti daugiau pinigų. 40-ies jau darote tik tai, kas jums patinka. Jei norite sužinoti, ką daryti, prisiminkite, kas jūsų širdį priversdavo greičiau plakti, kai buvote dvidešimties. Atsiduokite tai aistrai.“