Gyventojai kviečiami padėti vargstantiems: raginama netradiciškai dalintis karantino metu sukauptomis atsargomis

Dėl koronaviruso pandemijos ir paskelbto karantino, Lietuvoje neįvyko kasmetinė „Maisto banko“ akcija, kurios metu surinkti ilgo galiojimo maisto produktai padėdavo išgyventi tūkstančiams skurstančiųjų. Trūkumas didžiulis – organizacija neteko galimybės surinkti apie 240 tonų ilgo galiojimo maisto produktų ir padėti 53 tūkst. nepasiturinčių asmenų.

„Prasidėjus karantinui žmonės tiesiog šlavė parduotuvių lentynas ir kaupė maisto produktus,  o mūsų organizacija dėl karantino apskritai prarado galimybę surinkti ilgiau galiojančio maisto skurstantiems. Apie pilnas spintelių lentynas ir prikauptas maisto atsargas socialiai remtini žmonės galėtų tik pasvajoti. Šiuo metu susiduriame su tragišku šių produktų trūkumu – atsargų turime vos kelioms dienoms į priekį, o paklausa – sparčiai auga“ – sako „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

Atlikta apklausa parodė, kad 53 proc. lietuvių karantino metu kaupė maisto atsargas: 28 proc. pasirūpino didesnėmis maisto atsargomis nei įprastai, 16 proc. – įsigijo maisto atsargų, nors įprastai neturėdavo jokių, 9 proc. – pasirūpino dideliu kiekiu papildomų maisto atsargų. Daugiau kaip pusė kaupusiųjų šių atsargų neišnaudojo.

Skurstančiųjų ir alkanų skaičius auga

Lietuvoje karantino metu bedarbių padaugėjo apie keturiasdešimčia tūkstančių. Pasekmės negailestingos – žmonėms ima trūkti pinigų būtiniausioms išlaidoms, tarp jų – ir maistui. Anot S. Gurevičiaus, skaičiuodami koronaviruso aukas turėtumėme nepamiršti pažvelgti į ilgalaikius viruso padarinius – jau šiandien skurstančiųjų eilės ilgėja, o maisto trūkumas kamuoja ne tik nepasiturinčius, bet ir darbo netekusius asmenis.

„Iki karantino didžioji dalis pagalbos besikreipusių buvo senjorai, neįgalieji ar gausios šeimos, o dabar jaučiame, kad prašyti pagalbos pradėjo darbą praradusieji žmonės. Panašu, kad ši situacija tik blogėja. Pagalbos skambučių kiekis – ženkliai išaugo: daug daugiau žmonių prašo maisto sau, artimiesiems, kaimynams. Vien Vilniuje karantino laikotarpiu papildomai buvo išdalinti tūkstančiai maisto paketų ir dėl jų poreikio užklausos nenutyla”, – teigia „Maisto Banko“ atstovas.

Kviečia dalintis

Reaguodami į situaciją šalyje, „Malsena“ paaukojo ilgo galiojimo maisto produktų skurstantiems ir kviečia visus verslus bei fizinius asmenis pasekti jų pavyzdžiu. Šiandien visoje šalyje startuoja kampanija „Kaupti mažiau dalintis. Kurioje vietoje dėsime kablelį?“, kuri ragina dalintis maistu su skurstančiais ir padėti spręsti didžiulę nelygybės ir skurdo problemą. Šiandien kartu su organizatoriais Vilniuje kampanijai startą davė ir miesto meras Remigijus Šimašius.

„Jeigu jūsų spintelėse užsiliko ilgo galiojimo maisto produktų, o galbūt tiesiog norite prisidėti prie organizacijos veiklos – mums jūsų pagalba svarbi, kaip niekada. Nuo šiandien visą mėnesį Lietuvoje važinės kampanijos autobusiukas, kuris surinks ilgo galiojimo maisto produktus. Mūsų ambicija – su savanorių pagalba apkeliauti visą Lietuvą. Taip pat daugelyje savivaldybių stovės specialios maisto dėžės. Prašome aukoti jums patogiu būdu arba susisiekti su mumis visus – fizinius asmenis, ūkininkus ar verslus: jeigu turite ilgo galiojimo maisto, kurį galite paaukoti, nekaupkite ir nesandėliuokite jo – paremsite tuos, kuriems to maisto reikia, kad išgyventų“, – simbolinėse kampanijos autobusiuko išlydėtuvėse kvietė Simonas Gurevičius.

Tikisi ir valstybės paramos

Šiuo metu Lietuvoje dalinama Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (EPLSAF) parama – valstybė ją perka iš Europos Sąjungos lėšų, o „Maisto bankas“ dalina ją dalyje savivaldybių. Tačiau pastebima, kad valstybės įsitraukimas galėtų būti didesnis.

„Verslo iniciatyvos džiugina, bet mes su viltimi laukiame ir papildomos valdžios pagalbos. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje vyriausybė paskelbė apie 16 milijardų svarų paramą maistu skurstantiems, kuri bus išdalinama per pagalbos organizacijas“, – tikina S. Gurevičius

Maisto poreikis nepasiturintiems auga, bet švaistomo maisto kiekiai vis dar yra milžiniški. „Maisto bankas“ kiekvieną dieną iš prekybos tinklų surenka neparduotus, bet žmonių vartojimui dar tinkamus, maisto produktus ir dar tą pačią dieną juos išskirsto nepasiturintiems. Tačiau statistika rodo, jog didžiausi maisto švaistytojai – namų ūkiai.

„Todėl peržiūrėdami savo spinteles ir atiduodami šį maistą labdarai, ne tik pasirūpiname nepasiturinčiais, bet ir sprendžiame švaistomo maisto problematiką“, –  priduria S. Gurevičius.

„Maisto bankas“ pakvietė prisidėti visus: fizinius asmenis, ūkininkus ar verslus. Nuo gegužės 20 d. visą mėnesį Lietuvoje važinės kampanijos autobusiukas, kuris surinks ilgo galiojimo maisto produktus. Visa informacija ir aukojimo vietos nuo trečiadienio bus skelbiamos ČIA.