„Happyendless“ pristato apokaliptinį muzikinį filmą: ar paliekant mirštančią Žemę raketų užteks visiems?

Jaukiame kino bei muzikos kūrėjų rate pristatytas vaizdo klipas, kurį drąsiai galima vadinti ir muzikiniu filmu, paliko įspūdį ir dėl jautriai papasakotos pabėgimo iš mirštančios Žemės istorijos, ir dėl amą gniaužiančių vaizdų. 

Nors pavasarį atrodė, kad visa Lietuva persikėlė į Tenerifę, vis dėlto tokios salos, kokia įamžinta „Happyendless“ vaizdo klipe, dauguma tikrai nėra matę. 

Apleistų urbanistinių vietų egzotikai abejingi turistai vargu ar lankytųsi vaiduokliškoje raupsuotųjų sanatorijoje ar vyktų prie apleistos saulės energijos elektrinės, kurios nuogas rėmas šiaušia odą neįvykusio, nutraukto gyvenimo liudijimu.

Klipui pasitarnavo ir hipių urvai ar laukiniai paplūdimiai, kuriuose – nė gyvos dvasios. Ir Mėnulis, atrastas prie Teidės kraterių, ir tiršti, gyvi debesys kalne, kokių neprigamintų jokia dūmų mašina.  

Po peržiūros komanda kalbėjosi, kad ne tik ekrane tvyro steampunk’inė mistika, bet ir pati šio audiovizualinio kūrinio atsiradimo istorija turi mistikos elementų, – tarsi vaizdo klipas pats būtų pasirinkęs lokaciją, kur jam gimti.

„Iš tiesų ruošėmės filmavimui Lietuvoje, – pasakojo „Scuare“ kūrybos namų prodiuseris Laurynas Mataitis. – Darbai turėjo įvykti praėjusį rudenį, tačiau dėl Covid’o klipo filmavimas buvo nukeltas į pavasarį. O tada netikėtai planai pasikeitė ir viskas persikėlė į Tenerifę. Už tai reikia tik padėkoti grupės vadybininkams – Justui ir Akvilei Čekuoliams, kurie nuskridę į salą atostogų, ten atrado tokias lokacijas, kurios atrodo kaip šiam klipui pastatytos. Mums beliko iššūkis per tris dienas performuoti, sumažinti komandą, atsisakyti dalies dekoracijų ir suorganizuoti filmavimo ekspediciją.“

„Kai pateko į rankas nuotraukos iš tų neturistinių Tenerifės vietų, reikėjo labai greitai priimti sprendimą, ar mažinti komandos dydį ir technines galimybes, bet turėti natūralias lokacijas, rinktis dokumentinius atradimus ir filmavimą paversti savotišku workshop’u. Mes ėjome va bank, ir išlošėme trigubai“, – kalbėjo filmo režisierius Vytas Dambrauskas. 

„Kai taip greitai viskas apsivertė, lėktuve į Tenerifę tebuvo likusi viena laisva vieta. Todėl vadybininkai vietoj mūsų su Mariumi Narbučiu paėmė droną. Ir gerai, nes būtume balastas, pastoviai mūsų reikėtų ieškoti po visą salą, – juokėsi „Happyendless“ narys Andrius Kauklys. – Lig šiol nesu buvęs Tenerifėje, bet tie vaizdai, kuriuos pamačiau klipe, intriguoja ten nuskristi. Na, o mes su Mariumi klipe pasirodėme „savo vietoje“ – Energetikos ir technikos muziejuje, tarp laidų, vamzdžių ir lempučių.“

Jau prieš metus kurdami „Paliekant Žemę“ klipo scenarijų, muzikantai drauge su filmavimo grupe natūraliai išvystė koncepciją, kad Žemė miršta ir paskutinis šansas išgyventi – bėgti. Į šią temą natūraliai atvedė tai, kas vyksta aplink – globalinės klimato problemos, mirtini virusai, o kartu – milijardierių inicijuojamos kelionės į kosmosą.  

„Šis klipas – mirštančios Žemės apokaliptinė istorija. Dokumentinė kelionė. O „Happyendless“ šiuo atveju – lyg raketų valdytojai: jie kuria ritmą, pulsavimą, kuris yra kaip elektroninis raktas ir kaip bilietas, su kuriuo galima pabėgti iš mirštančios Žemės, išskristi paskutinėmis raketomis“, – pasakojo režisierius.

Jo ištransliuotą idėją puikiai pagavo operatorius Erdvilas Petras Abukevičius, leidęs pajusti atšiaurų atmosferinį lauką sustingusios lavos dykvietėje, pamatyti vyrišką ašarą aktoriaus Manto Zemlecko akyse ar susigrąžinti vaiko pasaulį, kartu su jaunesniuoju aktoriumi Džiugu Dambrausku, kuris paveldėjo ir savo tėvo – šio klipo režisieriaus V.Dambrausko kinematografinį matymą, ir savo senelio – šviesaus atminimo Vytauto Kernagio artistiškumą. 

„Tai buvo pirmas bendras mūsų darbas, – pasakojo režisierius. – Jau scenarijų rašydamas įsivaizdavau būtent jį, nes mačiau kaip laisvai Džiugas vaidina. Ir tai buvo įdomi patirtis, man labai patiko. Net kai kuriose scenose žiūrėdamas į monitorių ir stebėdamas, kaip sūnus įsijaučia, pats pajusdavau, kad žiūriu į jį kaip į vaiką-aktorių, kurio nepažįstu. Buvo toks įdomus atsitraukimas ir pamatymas to personažo iš šalies.“

„Tas istorijos motyvas, kuriame tėvas su sūnumi ketina bėgti iš mirštančios Žemės, stipriai paspaudė, suėmė už gerklės, – emocijos neslėpė A.Kauklys, pats būdamas dviejų sūnų tėvu. – Mūsų kūrinys buvo parašytas anksčiau nei išplito Covid’as, ir jis buvo apie raketos kilimą. Bet muzikinė ir režisūrinė vizija viena kitą susirado ir galiausiai kapitaliai sulipo. Šis klipas – kinas su elektronikos prieskoniu.“

Andriaus bendražygis M. Narbutis, rašydamas „Paliekant Žemę“, rėmėsi ir klasikinės muzikos motyvais, nevengė „akademinių melodijų“. Kūrinyje taip pat yra vokalinė linija, kurią įdainavo Eglė Vakarinaitė. 

„Tik elektroninėje muzikoje žodžiai – ne pirmoje vietoje, nes tai nėra dainos kaip eilėraščiai. Čia vokalas – kaip instrumentas, o kūrinys – kaip muzikinis pasakojimas. Beje, šiam klipui jį netgi teko pratęsti, todėl „Paliekant Žemę“ dabar yra beveik 7-ių minučių trukmės, bet neprailgsta“, – sakė „Happyendless“. Tą galėjo paliudyti visi, apsilankę išskirtinėje peržiūroje MO muziejuje.

Klipo kūrėjai dėkingi Lietuvos kultūros tarybai, LATGA ir AGATA už tai, kad pavyko realizuoti  ambicingą sumanymą.