Šunų kinkinių sporto atstovas Henrikas SKIBINIAUSKAS (38) ir jo žmona šunų elgsenos specialistė Skaistė (33) keturkojams turėtų būti dėkingi ir už pažintį. Nors jos pradžia nebuvo itin sklandi, dabar vienas kitą nuolat papildantys sutuoktiniai švęs jau devintąsias vedybų metines ir džiaugiasi išugdę net pasaulio čempioną.
Henrikai, esate sportininkas, šunų veisėjas ir kirpėjas, skaitote paskaitas apie šunų auginimą. Kaip susidomėjote šunų veisimu?
Henrikas: Viskas prasidėjo, kai su pirmąja žmona nusprendėme įsigyti šunį. Ji norėjo niufaundlando, o aš – haskio, todėl galiausiai pasirinkome kompromisinį variantą – samojedą. Į namus atkeliavęs penkių mėnesių šuo turėjo rimtą charakterį, reikalavo viso dėmesio, tad jam labai reikėjo draugijos. Todėl atsirado antras samojedas Maja.
Su ją auginusiais veisėjais iš Rusijos bendravome beveik metus, galiausiai dėl šuniuko susitikome Sankt Peterburge, kur vyko kalnų dviračių orientavimosi sporto pasaulio čempionatas. Prieš išvykdamas paklausiau kainos ir nustebau išgirdęs keturių tūkstančių eurų sumą – Lietuvoje šios veislės šunys kainavo perpus mažiau. Nebuvau pasirengęs mokėti tiek daug, tad sutarėme, kad pardavėjams iš pirmos vados atiteks vienas šuniukas.
Galiausiai su tuomete žmona išsiskyriau, o Mają pradėjau vesti į dresūros pamokas, jose susipažinau su Skaiste, kuri ten dirbo. Ji man ir padėjo sukergti šunis. Tiesa, tada ji manęs labai nemėgo (juokiasi). Per treniruotes pažiūrėdavo, kaip man sekasi, ir nesakiusi nė žodžio nueidavo.