Hiphopo muzikos prodiuseris Alhi: „Sunkiausiais momentais muzika įkvepia tęsti kelionę ir pakelti galvą“

2011 m. pasirodęs prodiuserio darbas „Selekted konnekted“ buvo pripažintas geriausiu metų repo albumu. Tačiau ties tuo atlikėjas nežada sustoti. Prieš porą savaičių pasirodė naujausias Alhi darbas „No MCs allowed“. Tad šia proga jis sutiko atsakyti į kelis klausimus.

Trumpai pristatyk „No MCs allowed“ koncepciją. Kaip kilo mintis jį padaryti? 

Paprasčiausiai norėjau, kad klausytojai galėtų išgirsti mano sukurtus instrumentalus be kitų atlikėjų vokalo. Tai nėra naujas dalykas, dalis hiphopo prodiuserių mėgsta leisti instrumentalinius albumus. Tai pasitarnauja ir repo atlikėjams, kurie mėgsta rašyti tekstus ar tiesiog „freestyle‘inti“ ant byto. Susikaupė nemaža krūvelė projektų, kuriuose kūriau muziką, todėl nusprendžiau, kad galima šį bei tą atrinkti ir sudėti į vieną vietą. Tuo pačiu, kartu su anksčiau girdėtomis kompozicijomis albume yra ir nemažai apskritai niekur nepasirodžiusios medžiagos. Taigi, gavosi toks savotiškas „released & unreleased” mišinukas. Jį galima rasti apsilankius čia.

Koks albumo kūrinys tau labiausia patinka? Kokį gabalą rekomenduotum paklausyti kitam, jeigu jis turėtų galimybę susidaryti nuomonę apie tavo kūrybą tik iš vienos dainos? 

Kadangi tarp kai kurių gabalų yra net 6 metų skirtumas, labai sunku pačiam kažką vertinti, tuo labiau, kad kai kurie iš jų klausyti turbūt po 100 kartų. Man šiai dienai smagiai skamba „Žmogai“ – paprastas, linksmas ir šviežias. Iš senesnės kūrybos – Nr. 22, „Crowd“.

Iš ko semiesi įkvėpimą daryti muziką? Kaip atrodo vienos tavo dainos kūrybinis procesas nuo A iki Z?

Įkvėpimo semiuosi labai paprastai – išgirstu kažkokią muziką, kuri mane žiauriai veža ir suprantu, kad aš irgi noriu kažką taip vežančio padaryti. Noriu, kad kiti judėtų pagal mano garsą taip, kaip aš judu pagal kitų.

Pats dainos kūrimo procesas laikas nuo laiko po truputį evoliucionuoja. Dabar dažniausiai kuriu taip: ieškau gerų natų sempluose (muzikos pavyzdžiuose - red. past.), kuriuos iškreipiu ir perdėlioju savaip, uždedu primityvų ritmą, kurį tobulinu vėliau, o tada ant viršaus groju virtualiais instrumentais (VST). Anksčiau VST beveik nenaudodavau, o dabar mano kūryboje vis daugiau elektroninių prieskonių. Jeigu matau, kad nuo pat pradžių nieko nesigauna, paprastai metu viską lauk ir pradedu iš naujo. Taip sakant, arba yra, arba nėra, per jėgą negimdau.

Kokie tavo nuomone yra svarbiausi sudedamieji muzikos elementai, kad kūrinys vežtų?

Geras  gabalas turi gerai skambėti ne tik per rėkiančią ir daužančią aparatūrą, bet ir paleistas tyliai, pavyzdžiui, per nešiojamo kompiuterio kolonėles. Apskritai kompiuterinėje muzikoje, mano suvokimu, svarbu yra ne melodijos, o kaip kiekvienas garsas skamba individualiai. Kiekvienas susidūręs su tuo žino, kaip skirtingai gali skambėti ta pati nata sugrota vienu prastu elektroniniu pianinu ir kaip – kitu, žymiai geresniu. Tad tai tarsi kūryba su inžinierijos prieskoniu. Jeigu sugebi žiauriai skaniai gerame groove pateikti vieną vienintelę natą, pavyzdžiui. do – galbūt jau turi gerą gabalą.

Pasvajokim. Su kokiu repo (o gal ne repo) atlikėju norėtum padaryti bendrą dainą?

Iš užsienio – su prancūzais IAM. Jei būtų gyvas Guru, tai tikrai ir su juo. Norėčiau kartu sukurti bytą su lenku Noon arba Vladi iš Kastos. Iš lietuvių svajoju apie bendrą dainą su Daiva Starinskaite.

Žinau, kad be muzikos esi aistringas keliautojas. Tiesą sakant kelionės tam tikrais atvejais būdavo tavo muzikos priežastis (prisiminkim, kad esi konkurso Schiller Rap lauretas) arba kaip tik priešingai – turėdavi įtakos kūrybinėms pauzėms, paspartindavo baigti kūrybinius procesus greičiau nei tikėjaisi. Taigi, ką tavo gyvenime reiškia kelionė? Ką tau duoda kelias?

Niekada apie tai nesusimąsčiau, kodėl man tai patinka. Galbūt dėl to, kad pabėgu nuo viso streso, kuris supa kasdienybėje. Mėgstu keliauti vienas, o gal tiksliau nemėgstu keliauti su kitais žmonėmis. Man patinka būti įmestam į netikėtą situaciją kelionėse, todėl mėgstu tranzuoti, o taip pat eiti į vietas, kuriose turistai nevaikšto. Galų gale, būti kažkur toli toli nuo namų, paimti bokalą alaus ar kavos ir tiesiog stebėti kito pasaulio praeivius – tai fantastiška!

Papasakok savo įsimintiniausią kelionių epizodą? 

Kol kas įspūdingiausia kelionė buvo Maroke. Kartu tai buvo mano pirmasis tranzavimas, todėl buvo dvigubai ekstremalu. Šitą kelionę esu aprašęs atskirai. Visose kitose kelionėse po Europą tikriausiai svarbiau net ne kur buvau, o KAIP ten nukeliavau. Būtent kelio atsiminimai yra įdomiausi. Jų daug: miegas krūmuose ar ant automobilių kelio, bemiegė naktis su supančiais neaiškiais žvėrių garsais, kelionė su kažkokiais lenkų reperiais, policininkų stabdymai Prancūzijoje... Daug, visko ir neišvardinčiau.

 Jei reiktų pasirikti vieną: kelias ar muzika – kas tai būtų?

O galima pasirinkti abu? Supratau, kad abu lygiaverčiai ir papildo vienas kitą. Beje, sunkiausiais tranzo momentais būtent gera muzika įkvėpdavo tęsti kelionę ir pakelti galvą.

Jeigu nesunku praskleisti paslapties šydą, kokie tavo ateities planai?

Dabar dirbu ties nauju prodiuseriniu albumu, panašus principas kaip ir „Selekted Konnekted“, tik šįkart vien lietuviai. Keliu kartelę, manau bus bomba. Kadangi pasakiau, kad bus bomba, tai dabar įsipareigoju padaryti tikrai gerai 

Pabaigai. Žinau, kad esi ne kartą davęs interviu. Galbūt per visą tą laiką norėjai ką nors pasakyti, bet tavęs niekada to neklausdavo. Tad dabar turi progą pasireikšti.

Moksleiviai, kurie tuoj tuoj baigsite vidurines mokyklas: jei tiksliai nežinote, ką norite veikti gyvenime, padarykite metų pertrauką po mokyklos – keliaukite, dirbkite, neformaliai mokykitės, semkitės įvairios gyvenimiškos patirties. Atsipirks.

Jūsų dėmesiui – reperio ir hiphopo muzikos prodiuserio Alhi kūrinys „Mono“: