„Gyvenu čia jau du mėnesius, iš dalies tapau vietinė“, – prisipažįsta kuriam laikui į Honkongą savo biurą nusprendusi perkelti modelių agentūros „Modilinos“ vadovė Jolanta SADAUSKIENĖ.
Kodėl iš karantino Lietuvoje pabėgai taip toli?
Man patinka Honkongas, čia puikiai tvarkomasi su virusu: žmonės be jokių diskusijų ar interpretacijų suvokia grėsmę. Azijos šalys gerai sprendžia viruso reikalus. Jos priima tik su darbo vizomis keliaujančius žmones – turistų neįsileidžia. Ir aš čia esu su darbo viza – ne atostogauti atvykau.
Atskridus teko izoliuotis?
Honkonge niekas su virusu nejuokauja. Pirmiausia reikėjo dar Lietuvoje rimtai pasistengti, kad gaučiau reikiamą koronaviruso testą su daugybe sertifikatų. Atskridusi į Honkongą vėl turėjau atlikti tyrimą, parą praleisti vyriausybės suteiktame viešbutyje. Ir tik sulaukusi neigiamo testo atsakymo gavau leidimą toliau izoliuotis savo viešbutyje, kuris įtrauktas į vyriausybės patvirtintą sąrašą. Tada – dvyliktos dienos testas ir laisvė!
Tos dvylika karantino dienų gražiuose apartamentuose neprailgo, turėjau puikią galimybę niekieno neblaškoma susitelkti į darbą, labdaros projektus, knygas, „Netflix“. Kambaryje turėjau treniruoklius, tad nesijaučiau nusigulėjusi.
Kokia situacija dėl COVID-19 Honkonge dabar?
Puikiai valdoma. Turbūt demokratija nėra pajėgi suvaldyti viruso... Kai dar buvau izoliacijoje, Honkonge kilo ketvirtoji banga. Šalyje atsiradus šimtui užsikrėtimo atvejų, visos ugdymo institucijos iškart perėjo prie nuotolinio mokymo, buvo uždaryti SPA, baseinai. Restoranų veikla leidžiama iki 18 valandos, prie stalo gali sėdėti tik du žmonės. Dabar būna 30–40 užsikrėtusių asmenų per dieną, bet niekas nekalba apie karantino švelninimą ar sienų atidarymą.