Humorą tyrinėjanti mokslininkė įvertino skandalą sukėlusius M.A.M.A juokelius: „Supratau vieną dalyką“

Nuaidėjus kasmetiniams M.A.M.A apdovanojimams, ceremonijos organizatoriai sulaukė klausimų ir kritikos dėl joje skambėjusių juokelių etikos ir tinkamumo. Patys organizatoriai tikino, jog ceremonija pavyko puikiai.

Mokslininkė Salomėja Bandoriūtė-Leikienė Žinių radijuje žurnalistui Aurimui Peredniui papasakojo, kas yra M.A.M.A apdovanojimų organizatorių pasirinktas komedijos žanras roast ir kodėl jis gali būti ir skaudinantis.

S.Bandoriūtė-Leikienė įsitikinusi – humoras Lietuvoje bent jau šiuo metu yra stipriai išlaisvėjęs. Tiesa, tai nereiškia, kad kalbėti ir juokauti galima apskritai apie bet ką ir bet kaip.

„Žinoma, yra ribos, jeigu tiesiai šviesiai žiūrėsim, kad negalima juoktis iš tam tikrų socialinių klasių, negalima liesti kai kurių temų, nes tai gali perkeltine prasme kainuoti galvą. Bet jeigu mes jau apie tai viešai kalbame, kad apie kažką negalima kalbėti, tai irgi yra savotiškas išsilaisvinimas.

Kaip pavyzdys: negalime juoktis iš mažumų. Bet tai kartu reiškia, kad mažumos turi teisę, jog iš jų nesijuoktų. Tai savotiška laisvė kitaip galvoti, kitaip mylėti. Bet vienu ar kitu būdu toks humoras vis tiek egzistuoja. Jis egzistuoja ne tik internetinėje erdvėje, bet ir kasdienėje, socialinėje erdvėje. Jis yra toje norminėje erdvėje, kaip pavyzdžiui, politikoje. Jis išsprūsta kartais, nori nenori ir gali kainuoti reputacinius dalykus“, – Žinių radijo laidoje „Mokslas suprantamai“ sakė mokslininkė.

„Čirškinimo menas“

M.A.M.A apdovanojimų scenarijuje skambėjęs humoras šiais metais rėmėsi komedijos rūšimi, vadinama roastinimu (angl. „čirškinimas“ – red. past). Tai – komedijos rūšis, kurioje humoras grindžiamas pašiepiančiais komentarais apie jo taikinio išvaizdą, charakterį ir t.t.

S.Bandoriūtė-Leikienė sako, jog ši komedijos rūšis išpopuliarėjo per COVID-19 pandemiją. Pasak jos, tai įvyko norint savotiškai atsipalaiduoti, pabėgti nuo realybės.

„Roastai atsirado kovidiniu laikotarpiu, kai žmonės ėmė daugiau sėdėti namuose, likti vieni. Iš pradžių buvo tarsi išgąstis, paskui buvo nuleidžiamas garas kalbant apie sveikatos ir sveikatos sistemos problemas. O paskui įvyko tarsi „čakrų apsivalymas“ – žmonės pradėjo skaityti knygas, klausyti podkastų, ir panašiai.

Smegenims nusibodo laikyti įtampą ir reikėjo „nuleisti garą“ – įvyko tokia savotiška psichohigiena. Ypač vakarų visuomenėje tie „roastai“ išplito internete. Žmonės nusifotografuodavo su užrašu „roast me“ (angl. „pačirškinkit mane“ – red past.) ir įkeldavo į socialinius tinklus. Po ta nuotrauka buvo rašomi labai baisūs komentarai, kuriuose labai plona riba tarp patyčių ir juoko“, – minėtoje laidoje sakė mokslininkė.

Moteris pateikė ir paaiškinimą, kas su žmogumi vyksta dalyvaujant tokioje komedijos formoje: „Aš pradėjau svarstyti, kodėl taip daroma. Pirmiausia, nemoksliškai žiūrint, yra nuobodu sėdėti namuose, žmogus neturi ką veikti, nori pasijuokti.

Antras dalykas, čia galima atsigręžti į labai rimtą psichologinį aspektą – kas dar gali atsitikti blogiau, kaip blogiausiai aš galiu atrodyti, ką blogiausio apie mane gali pasakyti, ir kaip aš galiu taip išgyventi? Kokios emocijos man kils, kaip aš dėl to jaučiuosi, kaip aš su tuo tvarkausi?

Aš manau, kad tai – būdas išsitreniruoti savyje atsparumą. Aš galiu būti negražus, mano dantys kreivi. Tai galit ir sakyt, kad mano dantys kreivi, aš žinau. Na, ir kas? Pasidaro žmogus atsparus tam, nebereaguoja“.

M.A.M.A formatas – neatsitiktinis

Paprašyta pakomentuoti M.A.M.A apdovanojimų ceremoniją ir joje skambėjusį humorą, Salomėja Bandoriūtė-Leikienė sako, jog tai – itin subjektyvus dalykas. Visgi tai, kas skambėjo televizijos eteryje, buvo pasakyta toli gražu ne atsitiktinai.

„Supratau vieną dalyką – manyčiau, kad šiemet šių apdovanojimų kūrėjai, prodiuseriai, matyt, pasirinko tokį formatą ne be reikalo. Jie pasirinko kažką per vidurį tarp „roasto“ ir „standup“ komedijos. Kodėl jie tą padarė? Manau, kad tiesiog šis žanras dabar yra populiarumo viršūnėje Lietuvoje.

Šalia mums įprastai matomo veido „roastuose“, komedijoje, „YouTube“, profesionalaus aktoriaus yra pastatoma mažiau žinoma moteris komikė. Komikių, standuperių Lietuvoje praktiškai prieš metus mes negalėjome pasakyti vardais ir pavardėmis. Dabar yra išgyvenamas jų staigus pakilimas ir vyksta netgi savotiška atranka, kas surinks auditoriją, kas nesurinks.

Dabar vyksta diagnozės etapas, kas išliks, kas ne, kaip publika reaguoja į komikę moterį“, – Žinių radijo laidoje „Mokslas suprantamai“ svarstė humoro specialistė.

Tai kurgi tos ribos?

Pasak S.Bandoriūtės-Leikienės, humoras yra neįtikėtinai subjektyvus ir sudėtingas dalykas, veikiamas ne tik socialinių normų, bet ir madų, bei visuomenės nuotaikų.

„Humoras yra kaip žaltys, kurį labai sunku pagauti. Tai, ką kalbėjai užvakar, rytoj gali būti visiškai nebeaktualu. Yra humoro mada, tai kas buvo madinga, juokinga praeitą sezoną, nebejuokinga šiandien.

Kai kažkas išsiskiria ar nusikeikia tiesioginiam etery, apie tai juokaujama mėnesį ir paskui jau niekas to nebeprisimena, nes užgožia kiti dalykai.

Keičiasi netgi patys komedijos žanrai. Anekdoto žanras yra visiškai praradęs populiarumą. Dar kartais žmonės anekdotus skaito dėl nostalgijos, bet internetiniai puslapiai su jais yra visiškai nebepildomi. Dabar anekdoto turinys yra sudedamas į paveikslėlius. Žmonės yra perkrauti informacijos srautu, jie nespėja ir nebeturi laiko“, – svarstė mokslininkė.

„Juokiamės iš tų, kuriuos kasdien matome socialinėje erdvėje, kurie daugiau uždirba, daugiau dėmesio gauna. Tu turi teisę pasijuokti, bet ne pakomentuoti piktai. Žmogus tada gali pasakyti, kad jis tik juokauja. Tai legitimizuoja tą turinį“, – Žinių radijo laidoje „Mokslas suprantamai“ aštresnius juokelius aiškino S.Bandoriūtė-Leikienė.

Visą Žinių radijo laidą „Mokslas suprantamai“ galite išgirsti čia: