Į darbinę veiklą grįžusi Brigita Jovaišienė: „Nenorėjau būti supermoterimi“

Neatsitiktinai renginyje svečiais rūpinosi Mariaus žmona Brigita Jovaišienė. Keturių vaikų mama grįžta į aktyvią veiklą ir dabar yra atsakinga už naują ambicingą vyro projektą.

Jovaišų dukrai Marijai šiuo metu – 15 metų, sūnums Vincentui – 11-a, Antanui -5-eri, o jaunėlei Sofijai Onai gegužės mėnesį sukaks treji. Kol tėvai skleidė žinią apie naują „Neregėtą Lietuvą“, vaikus prižiūrėjo Jovaišų vyresnėlė, nes šiuo metu – moksleivių atostogos. Brigitai rankos pralaisvėjo, nes mažylė pradėjo eiti į darželį.

„Tad dabar turiu laisvus rytus, kai galiu ir pasportuoti, ir padirbėti. Po pietų jau seka vaikų būreliai, turiu tuo pasirūpinti. – pasakojo Brigita. – Su Mariaus projektu tikrai yra ką veikti, net bijau, kad tik viską spėčiau, bet, manau, – susitvarkysim“.

Į darbą kasdien nuo tam tikros iki tam tikros valandos Brigita nustojo eiti gimus sūnui Vincentui. Ir koks jausmas?

„Man labai gera. Tai pasirinkimo klausimas, kas tam tikru momentu tau svarbu. Kai gimė Marija, tik metus prabuvau namie, bet vis tiek dirbau LNK televizijoje, kai kurie klientai net nežinojo, kad esu išėjusi dekretinių atostogų. Visgi supratau, kad taip man negerai, netinka. Nesijaučiau komfortiškai. Su Vincento atėjimu suvokiau, kad noriu kitaip būti, kitaip elgtis, kad man svarbūs kiti dalykai ir nenoriu būti supermoteris. O veiklos visada gali atrasti. Gimus pirmajam sūnui, parašiau knygą „Šuniuko Vinco kelionė aplink pasaulį“, dirbau nevyriausybinėje organizacijoje „Gelbėkit vaikus“, kiek galėjau. Stengiausi išlaikyti pusiausvyrą tarp veiklos ir vaikų priežiūros, kad jausčiau harmoniją“, – pasakojo Brigita Jovaišienė.

Ar nors kartą pasijutote uždaryta nuo pasaulio – jūs tarsi nuošalyje, o jame vyksta nuostabūs dalykai?

Niekada nejutau, kad pasaulyje vyksta kai kas įdomaus be manęs, jei nori – pats susikuri savo pasaulį tokį, kad jis tau būtų įdomus. Keliauji, skaitai, būni su vaiku, kasdien jam padedi susivokti savo emocijose, kol mažas, ir suvoki, kad tai ir yra pasaulis, kuriame dedasi puikūs dalykai.

Jūsų vyras taip paniręs į sportą, kad geba dalyvauti net aukšto lygio varžybose, pavyzdžiui, garsiausiame pasaulyje „Ironman“ triatlone. Jūs – keturių vaikų mama, esate stulbinamai liekna ir grakšti, kaip jums taip pavyksta?

Vaikų skaičius nesvarbu, kitąsyk ir vieną atžalą auginti gali būti didelis iššūkis. Aš nuo mažens lankiau krepšinį, lengvąją atletiką – sportas man tapęs gyvenimo būdu.

Tačiau klausau savo organizmo. Bėgioju nuo pavasario iki vėlyvo rudens gamtoje maždaug 5 kilometrus, šaltuoju metų laiku persikeliu ant treniruoklio takelio. Vasarą maudausi ežere. Nueinu sporto klube į bendras pilateso ar jogos treniruotes. Būna – per savaitę 3,4 kartus, o būna – tik vieną kartą. Priklauso nuo to, kaip tą dieną jaučiuosi, kiek turiu jėgų ar noro.

Suvokti maisto kultūrą greičiausiai padėjo kaime gyvenusi močiutė – turėjome šviežio tikro maisto. Žinoma, buvo ir sveiko, ir riebaus, tačiau tai ilgainiui padėjo suprasti, ko reikia mano organizmui, atsirinkti, kas tinka.

Gimus vaikams į valgymo kultūrą ėmiau gilintis labiau, sureguliavau virtuvę taip, kad šeima išmoktų valgyti ir daržoves. Esame visavalgiai, tik štai Marius – didysis eksperimentatorius – išbandė vegetarinę mitybą, buvo atsisakęs pieno, sūrio, kiaušinių. Jis norėjo pajusti, kokią tai turi įtaką organizmui.

Kai Marius Jovaiša pasakoja apie naują „Neregėtą Lietuvą“, kurioje bus ne tik gamtos vaizdų, bet ir naujausių šalies išradimų, atrodo, kad mūsų šalyje gyventi be galo džiugu ir gera. Tokie jausmai kyla stebint ir jūsų šeimą iš šalies. Koks tos šviesos receptas?

Mano receptas – tai mano genetika, esu taip užauginta tėvų. Esu optimistiška, teigiamos pusės ieškau net blogiausiuose dalykuose. Netikiu blogiu, paliūdėti reikia nebent trumpai, kad paskui suprastum, kaip gera džiaugtis.

Mudu su Mariumi džiaugiamės mažais dalykais – ramiu pokalbiu prie kavos, kai kada – net vienu ištartu vaikų žodžiu. Džiaugiamės matydami atžalas skaitančias, žaidžiančias, džiugina, kai Marija plaukia ir kaifuoja nuo to. Aš niekada nenusiviliu – šeima palaiko mane, suteikia akstiną judėti pirmyn.