Į Europą – dviračiu!

Tie, kurie mano, kad keliauti dviračiu labai sunku ir nepatogu, klysta. Tai nepaprastai smagus, gamtai draugiškas ir sveikatai naudingas keliavimo būdas, kurį šiais laikais atranda vis daugiau žmonių. Kai kuriose šalyse, kaip antai Danijoje, keliauti dviračiu taip patogu ir populiaru, kad ši turizmo rūšis šalyje užima kone lyderiaujančias pozicijas. Sakysite, daugybę kilometrų minti dviračio pedalus neleidžia jėgos ar maži vaikai? Taip pat galima rasti alternatyvą, pavyzdžiui, šiek tiek keliauti automobiliu, šiek tiek dviračiais. Daugelyje pažangiųjų Europos šalių dviračių takų tinklas taip puikiai išplėtotas, kad jais galima nukakti kone į kiekvieną pasirinktą vietą. Tereikia išsirinkti norimą šalį. Atvyksti į ją automobiliu, pastatai jį aikštelėje, tada ant dviračio ir pirmyn!

Kur garantijos, kad atvykęs į šalį tikrai galėsi be vargo keliauti dviračiu? Orientuotis padės dviračių trasas žymintys žemėlapiai.

Kad dviračių turizmas vis labiau klestėtų, jau daug metų Europos dviratininkų asociacija (angl. k. ECF) plėtoja projektą „Euro Velo“, kuris nenutrūkstamai sujungtų visas Europos dviračių trasas. Šios organizacijos tikslas – išjudinti žmones kuo daugiau važinėti dviračiais. Ir ne tik keliaujant, bet ir kasdien. Juk taip dažnai automobilio variklį įjungiame visai be reikalo. Reikiamą tašką pasiekti dviračiu būtų ir smagiau, ir kur kas greičiau.

Daugelis šalių jau seniai suprato, kaip naudinga ir taupu važiuoti dviračiais. Tokiose šalyse kaip Olandija, Danija, Austrija, Vokietija ir kt. kasmet populiarinti šią ekologiškiausią pasaulio transporto priemonę išleidžiama milijonai eurų. Ir tai veikia. Jei netikite, dar šią vasarą išsirenkite dviračiu į vieną iš minėtų šalių. Maloniai nustebsite, kaip ten rūpinamasi dviratininkais ir kaip patogiai jiems sudėlioti maršrutai.

„Euro Velo“ projektas imtas įgyvendinti ir Lietuvoje, deja, dėl įvairiausių priežasčių vis buvo vilkinamas. Dviračių turizmas mūsų šalyje dar tik įgyja pagreitį, taigi visiškai integruotos į Europos tinklą dviračių „autostrados“, matyt, dar mažumėlę teks palaukti... Tiesa, jau turime ir šio bei to apčiuopiamo, tarkim, Neringos dviračių taką Nida–Smiltynė, gintarinio pajūrio trasą  Klaipėda–Latvijos siena, Pamario dviračių trasą Klaipėda–Rusnė, Rytų Lietuvos trasą.

Kas yra „Euro Velo“

Europos dviratininkų federacija nori ne šiaip sujungti visus dviračiu pervažiuojamus miestų ir kaimų takelius bei šuntakius. Jos tikslas – sukurti kokybiškus, patrauklius, kietąja danga dengtus dviratininkų kelius. Jūsų dėmesiui – keletas svarbiausiųjų reikalavimų, kuriuos kelia ši organizacija. Galbūt tai įkvėps rimčiau susimąstyti apie atostogas ne pasyviai burzgiant automobiliu, o minant dviračio pedalus.

Tad kokie yra „Euro Velo“ siekiai?

• • Sukurti maksimaliai saugų dviračių eismą, kad dviratininkai taptų visaverčiais eismo dalyviais ir jų judėjimo strautai gražiai ir nekeldami pavojaus nei sau, nei kitiems eismo dalyviams sudarytų vieningą eismo sistemą.
• • Išplėtoti vieningą ir nenutrūkstamą dviračių trasų sistemą visoje Europoje, kuri būtų integruota į kiekvienos šalies vietinių dviračių trasų tinklą, būtų aiški ir paprasta kiekvienam, minančiam pedalus.
• • „Euro Velo“ ženklu paženklintos trasos turi būti įrengtos racionaliai ir patraukliai, vengiama nereikalingų apylankų, vingiuotų taip, kad turistas galėtų matyti gražius kraštovaizdžius ir kitus svarbius turistams objektus.
• • Trasos privalo būti patogios ir tenkinti visus svarbius keliaujančiojo poreikius. Kaip antai sujungtų miestus, kirstų jų centrus, susisiektų su svarbiausiomis geležinkelio stotimis. Vestų per pačias gražiausias ir įdomiausias vietas. Atitiktų saugumo, greičio ir komforto standartus, kurie būtų priimtini dviratininkams, keliaujantiems skirtingų tipų dviračiais ar keliaujantiems su vaikais kėdutėse arba sunkesniu bagažu. Būtų aiškiai paženklintos specialiais dviračių trasos ženklais, kad neklaidintų dviratininkų. Tam tikru atstumu turi būti išdėstytos apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos. Jei įmanoma, maisto ir gėrimų parduotuvės turi būti kas 30 kilometrų, nakvynės vietos ne toliau kaip kas penkiasdešimt kilometrų.

P. S. Šie siekiai – ne tolimos gražios ateities utopija. Esama ištisais tūkstančiais kilometrų sujungtų trasų, kuriose šis planas jau seniai veikia. Į „Euro Velo“ tinklą netolimoje ateityje planuojama sujungti per 60 tūkstančių kilometrų trasų.

Dviratininko mini atmintinė

• • Susigundėte išsiruošti į kelionę dviračiu ar bent jį pasiimti keliaudami automobiliu? Sveikiname ir siūlome apsilankyti „Euro Velo“ projekto svetainėje http://www.ecf.com. Čia rasite visą reikiamą informaciją  apie „Euro Velo“ trasas, žemėlapius, maršrutus, populiarius dviračių turus ir pan.
• • Europos dviračių trasos iš tiesų puikiai tvarkomos ir saugios. Bet net pačioje saugiausioje trasoje nebūsite saugūs, jei nesilaikysite tam tikrų saugumo priemonių. Keliaujant ilgesnius atstumus, būtina tinkamai paruošti dviratį. Dviratis privalo būti su šviesą atspindinčiais atšvaitais, turėti žibintus, garso signalą, tvarkingus stabdžius. Jei jūsų dviratis neturi minėtų dalykų, dėl savo ir kitų saugumo verčiau jį išsinuomoti. Tai galite nesunkiai padaryti kiekviename mieste. Dviračių nuomą siūlo ir daugelis viešbučių. 
• • Važiuodama dviračio taku, negaudykite varnų ir neklajokite iš krašto į kraštą – važiuoti derėtų kuo arčiau dešiniojo tako krašto. Paisykite dviratininkams skirtų kelio ženklų. Ir... nepamirškite užsidėti šalmo. Palankaus vėjo!