I.Kavaliauskaitės šeimą Dubline sužavėjo garsiojo cirko šou: vaikai panoro suptis lempomis

Vėjuotoje Airijos sostinėje „Corteo“ premjera buvo svarbus įvykis ir „Cirque du Soleil“ žmonėms, ir jų gerbėjams, dėl pandemijos negalėjusiems susitikti net dvejus metus. Tad pirmieji žiūrovai prie „3Arenos“ pradėjo būriuotis gerokai iš anksto. Tarp airių – ryški, stilinga, vietinius atsigręžti priverčianti Indrė su nenustygstančiomis atžalomis Marija Barbora ir Aleksandru bei mama televizijos prodiusere Neringa Kavaliauskiene.

Būtent iš mamos, mačiusios daugumą Lietuvoje rodytų „Cirque du Soleil“ spektaklių, Indrė daug girdėjo, kokio aukšto lygio tai šou, kaip tai inspiruoja. Jai „Corteo“ – pirmasis šio cirko pasirodymas, tad su džiaugsmu priėmė pasiūlymą jo skristi pažiūrėti į Dubliną.

„Pasaulis jau seniai tapo mažas, viskas priartėjo. Man labai patinka kur nors keliauti dėl koncerto, šou, spektaklio. Šį kartą atskridau į cirką! – džiūgavo lūkuriuodama, kol bus atvertos arenos durys. – Visada tikėjau, kad kol mokėsime džiaugtis viskuo, kuo džiaugiasi vaikai, nepasensime. O ir gyvenimas smagesnis, kai dienose daugiau spalvų, muzikos ir nors šiek tiek stebuklo.“

Svaiginanti vieno klouno gyvenimo istorija

Šviesos ir magijos, kurių mums šiomis karo ir pandemijos aktualijų sklidinomis dienomis taip trūksta, dovanoja „Cirque du Soleil“, įkurtas 1984 metais Kanadoje. Per tą laiką jo šou jau stebėjo daugiau kaip 365 milijonai žiūrovų devyniasdešimtyje pasaulio šalių. Cirkas penkis kartus viešėjo Lietuvoje.

Na, o unikalus režisieriaus Daniele Finzi Pascos kūrinys „Corteo“ pirmą sykį 2005-aisiais buvo pristatytas Monrealyje, šį šou jau matė daugiau nei devyni milijonai žmonių. Pavadinimas, išvertus iš italų kalbos, reiškia kortežą, procesiją. Tai – svaiginanti, juokinga ir jaudinanti istorija apie svajoklį klouną Mauro, kuriam, gulinčiam mirties patale, prieš akis prabėga gyvenimas, pilnas spalvingų prisiminimų, tikrų įvykių ir vizijų, susitikimų su mylėtomis moterimis ir senais draugais iš cirko.

Ir Indrę, ir vaikus „Corteo“ užbūrė nuo pirmųjų akimirkų. Kartu su visa arena jie plojimais ir šūksniais pasitiko kiekvieną kvapą gniaužiantį numerį.

„Marija – gimnastė, svajoja vieną dieną tapti čempione. „Cirque du Soleil“ ji išvydo, kokiuose pasirodymuose gali dalyvauti geriausios pasaulio gimnastės. Joms besisukant ant įspūdingų sietynų, dukra manęs vis klausinėjo: jei daug sportuos, ar ir ji galės pasirodyti ant tų lempų?“ – juokėsi nuomonės formuotoja.

Aleksandras sustingęs stebėjo klounų pokštus ir magijos detales. Tačiau kelionė, dviejų valandų laiko skirtumas tarp šalių vaikus labai išvargino: pabaigoje jie užsnūdo.

„Šio spektaklio fabula, gyva muzika, ryškūs personažai, labai gražūs šokio elementai, tobuli akrobatų pasirodymai mane pakerėjo, – prisipažino Indrė. – Kai jie bus Vilniuje, būtinai eisiu pasimėgauti reginiu dar kartą!“

Saugumas dabar – svarbiausia

Kitą dieną pailsėję Indrė, Aleksandras ir Marija Barbora skubėjo į cirko užkulisius. Jie įsitikino, kad „Cirque du Soleil“ – ne tik didžiausias, solidžiausias pasaulyje, bet ir ypatingą dėmesį apsaugai dėl koronaviruso skiriantis cirkas. Artistai dar nepamiršo, ką reiškia dveji metai pandeminės tylos, todėl deda visas pastangas, kad kruopščiai sustyguotas tarptautinis turas – net šimtas dvidešimt pasirodymų – vyktų sklandžiai.

Kasdien atėję į darbą jie privalo testuotis ir virtualioje sistemoje patvirtinti, kad yra sveiki. Visi repetuoja ir būna užkulisiuose vis dar su kaukėmis. Tokio paties atsakingumo prašo ir retų svečių, kuriems leidžia ten pašmirinėti.

Mariją Barborą ir Aleksandrą su mama prie įėjimo pasitikusi „Corteo“ atstovė spaudai prancūzė Alexandra Gaillard pirmiausia pasidžiaugė, kad užsuko jos bendravardis. Tačiau kitą akimirką jau prašė visų sekti jos pavyzdžiu – užsidėti kaukes. Suaugusieji atliko koronaviruso testus ir taip pat savo duomenis įvedė į virtualią organizacijos sistemą.

Taigi, sveiki atvykę į cirko virtuvę! O ji – visai kitokia nei romantiškas, tviskantis, garsiai skambantis iliuzijų pasaulis, kuriamas scenoje. Dubline komanda ir dvidešimt keturių tralų vilkstinė, gabenanti pasirodymui reikalingą rekvizitą ir visus prieš šou dirbantiems žmonėms skirtus daiktus, sustojo tik kelioms dienoms – kaip ir kituose miestuose.

Tačiau įsikūrė patogiai ir maksimaliai koncentruojasi į savo darbą. Per šį šou pasirodo penkiasdešimt trys artistai, dar maždaug tiek specialistų pluša užkulisiuose. Suvažiavę iš dvidešimt septynių šalių, bendraujantys aštuoniolika kalbų, jie jaučiasi viena šeima, kuri pandemijos buvo išdraskyta. Kai kas per tuos dvejus metus spėjo įkurti savo verslą, kai kas rengė solinius cirko pasirodymus.

Kalbintieji užkulisiuose prisipažino, jog iš pradžių buvo patenkinti, kad pagaliau gali kaip paprasti žmonės pasidžiaugti savo namais, bet paskui apniko nerimas – o jei reikės sustoti visam laikui... Todėl kai tik gavo vyresniosios meno vadovės Alison Crawford žinutę, kad gal būtų laikas grįžti, su džiaugsmu susirinko pagrindiniuose „Cirque du Soleil“ namuose – Monrealyje. Iš ten, įveikę sudėtingus logistikos rebusus, pagaliau pakilo į skrydį per Europą.

Kiekvienam – trys vienodi kostiumai

Atrodytų, kad daug metų rodomas „Corteo“ jau turėtų būti tobulai nugludintas. Tačiau jame pasirodantys artistai ir toliau kasdien šlifuoja savo numerius. Alexandra pakvietė užsukti į areną, kuri vakar buvo sklidina žiūrovų, o dieną skendi tamsoje. Apšviesta tik scena, kurioje treniruojasi akrobatai.

Aukštai ant pastolių stovintys du raumeningi vyrukai vis mėto ir gaudo, mėto ir gaudo ore sklandančias artistes. Vaikams tai per daug monotoniška. Jie per tribūnas nuskuodžia parodyti, iš kurios vietos vakar stebėjo šou. Atstovė spaudai linkteli, kad laikas palikti salę: repeticijai reikalingas susikaupimas ir tyla.

Mažiesiems svečiams ji pasiūlo išbandyti linksmesnę pramogą – vežimėlius, ant kurių atsigulę artistai ir jų asistentai per spektaklį greitai ir be garso kursuoja po scena iš vieno krašto į kitą. Indrė su atžalomis mielai pašokinėtų ant čia pat stovinčių gigantiškų lovų-batutų ir kaip vaikystėje pažaistų pagalvių mūšį. Tačiau apie tai neverta svajoti. Cirko rekvizitas – neįkainojamas. Prie jo negalima net prisiliesti.

Pokalbiui su svečiais kelias minutes randa Aprangos departamento vadovė Catherine Duval. Ji su dviem nuolatinėmis padėjėjomis ir kiekviename mieste surandamais dar pora savanorių pagalbininkų rūpinasi, kad kostiumai ir juos vilkinčios „Corteo“ žvaigždės atrodytų nepriekaištingai.

Kiekvienas cirko artistas turi po tris vienodus specialiai jam siūtus kostiumus. Catherine pasakoja, kad kai kurie komplektai sudėtingi, sudaryti iš keliolikos detalių. Viskas turi būti sustyguota, išlyginta ir paruošta pasirodymui, o po jo nugabenta į dvi grandiozines skalbimo mašinas, kurios keliauja kartu su cirku.

„Ir Vilniuje mums reikės savanorių pagalbos. Gal mėgstate lyginti drabužius ir norėtumėte prisijungti?“ – kvatoja.

„Corteo“ kostiumus kūrė Monrealyje gyvenanti dizainerė Dominique Lemieux. Ji stengėsi drabužiais pabrėžti natūralų juos vilkinčių artistų grožį. Iš šilko, lino ir medvilnės siūtuose, karoliukais, nėriniais, blizgučiais dekoruotuose drabužiuose, kaip ir per šį šou pasakojamoje istorijoje, jaučiama nostalgijos gaida.

Nėra abejonių, kad tai – unikalūs ir labai brangūs dalykai, kuriais verčiau grožėtis iš tolo. Tačiau „Corteo“ spintos valdovės širdis – minkšta. Ji Barborai Marijai leido pasimatuoti mažo angelo sparnelius. Mergytei tai suteikė daug laimės – vakar angeliukai jai taip patiko!

Šio šou atstovė spaudai pasirūpino, kad neliktų nuskriaustas Marijos brolis. Ji mirkteli, kad yra sutarusi, jog kelias minutes berniukui skirs iš Kazachstano kilęs Aleksandras Judincevas. Artistas mažajam bendravardžiui iš Lietuvos surengė žongliravimo pamokėlę.

Milžiniškų balionų paslaptys

Metas tamsiais labirintais keliauti toliau. Aišku, kad smalsu pažiūrėti, kur artistai užkandžiauja. Žinome, kad prie aplinkinių staliukų pietaujantys žmonės – iš cirko, tik kaip atskirti, kas yra kas, kai vilki ne prašmatniuosius kostiumus, o patogius sportinius drabužius?.. Tačiau Anita Szentes tokia miniatiūrinė, kad visi atpažįsta, jog tai ta pati damutė, kuri per šou, nešama milžiniškų balionų, sklendė virš minios.

Jos numeris – vienas įsimintiniausių. Visas cirko paslaptis žinanti Alexandra priduria, kad ir vienas sudėtingiausių, nes pripučiant nenupasakojamo dydžio balionus reikia būti labai atsargiems, tiksliems. Kiek į juos pripūsti helio dujų, priklauso ir nuo oro slėgio, temperatūros, ir nuo Anitos svorio: gal ji išgėrė dvi stiklines vandens ir dėl to yra sunkesnė nei prieš keletą valandų... O gal balionai ją kelia per stipriai – tuomet į kišenes teks įdėti svarelius.

„Per „Corteo“ premjerą Dubline, buvo Anitos gimtadienis“, – šypsosi prie lietuvių prisėdusi Alison Crawford. Iš Belfasto kilusiai vyresniajai meno vadovei šventė, kad cirkas vėl gyvas, kad su juo gali ne tik užsukti į gimtąją Airiją, bet ir aplankyti naujas vietas. Prisipažįsta nekantraujanti pamatyti Vilnių, apie kurį iš čia jau viešėjusių artistų yra girdėjusi daug gražių atsiliepimų. Kvatoja, kad pas mus yra pasiryžusi paragauti tos šaltos rožinės sriubos. Indrę ji intriguoja, kad šou Vilniuje, „Avia Solutions Group“ arenoje, bus toks pat kaip Dubline, bet kartu kitoks, nes scena, kurioje sukasi „Corteo“ veiksmas, žiūrovų tribūnų bus apsupta iš dviejų pusių.

Fotogalerija:

Ištikimiausi „Cirque du Soleil“ gerbėjai Lietuvoje jau yra matę šou „Saltimbanco“, „Alegría“, „Quidam“, „Varekai“ ir „Toruk“.

„Kiekvienas šio cirko spektaklis labai skirtingas, – pabrėžia Alison. – „Corteo“ – ypač teatrališkas, didelis dvi valandas besitęsiantis šou. Jis kiekvieną paliečia, verčia ir susimąstyti apie gyvenimo prasmę, ir užsimiršti, atsipalaiduoti, iš širdies pasijuokti. Šiame išprotėjusiame pasaulyje mes švenčiame gyvenimą ir žmonėms suteikiame vilties.“