Influencerė, iniciatyvos #MoterųPasaulyje sumanytoja Indrė Stonkuvienė (34) dabar drąsiai gali šokti į ledinį vandenį lapkričio viduryje. Labiausiai žinomai moteriai maudytis patinka ežere ar upėje. Dar pirmojo karantino metu į gyvenimą įsileidusi sportą, Indrė sako nelaikanti savęs profesionale ir „koučingo“ seminarais apie fizinį aktyvumą neužsiimanti, tačiau to ir nereikia – ji jaučiasi be galo laiminga pakeitusi gyvenimo būdą. „Tai – ilgalaikis projektas“, – Žmonės.lt pasakoja moteris.
Indre, anksčiau socialiniuose tinkluose skaičiuodavai kiek laiko sportuoji. Dar žinai, kelintoji aktyvaus gyvenimo diena buvo šiandien?
Jau pamečiau skaičių – virš 160, gal 162-oji diena buvo... Sportuoti pradėjau per pirmąjį karantiną. Tuomet mečiau sau iššūkį, ėmiau mankštintis – pirmasis išsikeltas tikslas buvo padaryti virvutę. Pavyko. Ilgainiui sportas tapo įpročiu, savotiška rutina. Suvokiau, jog reikia tą daryti visą gyvenimą.
Meilė sau ir gera savijauta per trumpą laiką neateina
Meilė sau ir gera savijauta per trumpą laiką neateina. Kaip dažnai sau sakome, kad „štai, kelias savaites mažiau valgysiu, kad tilpčiau į norimą suknelę, o vėliau vėl „pasileisiu plaukus”, tai su sportu taip niekada nepavyks. Čia būtinas tęstinumas bei suvokimas, kad viską darai dėl savęs.
Analizuoji, kas tavyje labiausiai pasikeitė per tą laikotarpį?
Savijauta – ir fizinė, ir emocinė. Niekuomet nebuvau itin liekna, dabar dėl to tiek nepergyvenu ir sakau, jog aš – tiesiog moteriško sudėjimo. Ilgainiui suvokiau, jog viskas priklauso nuo to, kaip pati į save žiūri. Juk jei save matai kaip 120 kilogramų sveriančią apkūnią damą, tai nesvarbu, kaip gerai realybėje atrodysi ir kiek girdėsi pagyrų iš aplinkinių – viskas neteks prasmės.
Dar prieš pradedant sportuoti man reikėjo dirbti su savo vidumi, susidraugauti su savimi – tą iki šiol darau, deja, tai nenutinka greitai – čia nebūna jokių stebuklų.
Sunkiau pradėti sportuoti ar išlaikyti tęstinumą?
Man, turbūt, yra vienodai sunku tiek pradėti, tiek nepasiduoti ir tęsti sportavimą kasdien. Juk visiems būna tokių dienų, kuomet nesinori net keltis iš lovos. Čia ir pasirodo įdirbio su savimi rezultatai. Jei sportuojama dėl kažko, o ne dėl savęs, tuomet tai – labai trumpalaikis dalykas.
Pati veidrodyje matau, kad nesu tobulų formų, tačiau jaučiuosi žymiai geriau
Prieš pasišvenčiant sportuoti, pasiruošimas, nusiteikimas ir darbas su savimi trunka ilgai, tačiau tai ir yra ilgalaikis projektas. Esu už kokybišką sportą, ilgalaikę naudą. Eidama sportuoti žinau, kaip jausiuosi po treniruotės – tai mane ir veda į priekį. Šaltas vanduo taip pat teigiamai veikia kiekvieną kūno raumenėlį. Kuomet nesportuojame, tuomet jautriau priimame ir kritiką. Pati veidrodyje matau, kad nesu tobulų formų, tačiau jaučiuosi žymiai geriau, kai pasportuoju ir išsimaudau lediniame vandenyje.
Yra skirtumas – maudytis šaltame duše ar lediniame upelyje, ežere?
Aišku yra. Visų pirma – emocija. Šiuo metu gamta, o ypač – miškas, man yra tikra ramybės oazė. Miške įgaunu daugiau pozityvumo, nei būdama uždaryta tarp keturių sporto salės sienų. Ir besimaudant upėje, kur nuolatos teka srovė, atnešanti tiesiog ledinį vandenį, apimai visai kitoks jausmas. Maudytis ežere taip pat labai gera – prieš kelias dienas išbandėme Molėtų rajone esantį vandens telkinį – jame vanduo buvo net šiltesnis, nei Žaliuosiuose ežeruose.
Kuriose vietovėse mėgsti sportuoti labiausiai?
Mūsų su Vidu mėgstamiausia vieta – Žalieji ežerai, nes ten yra ir aikštelė, ir miškas. Dabar jau galime ir žingsniamačio neįsijungti, nes tiksliai žinome, kiek nubėgsime, be to, aiškūs, pažįstami visi kampeliai, ežero dugnas.
Kelintą valandą rytais keliesi iš lovos? Juk tokia kasdienė rutina reikalauja pasiruošimo, laiko.
Keliuosi labai skirtingai. Mano komanda žino, kad aš būnu produktyvi tik po maudynių, tad neretai dirbti pradedu tik po 12 valandos. Pavyzdžiui, šiandien darėme tik tempimo pratimus – užtrukome valandą. Tai atima laiko. Žinoma, įmanomas ir sutrumpintas mankštos variantas. Priklauso nuo dienos. Po sunkesnės treniruotės, norisi pavalgyti ir pailsėti, o ne pulti strimgalviais prie darbinių reikalų.
Kaip atradai sau patinkančią mankštą?
Reikia išbandyti daug skirtingų, kad suprastum, kas tau tinka, o kas – ne. Juk rinktis tikrai yra iš ko. Labai dažnai, pradėdami sportuoti, imame lyginti save su kitais, kurie tuo užsiima galbūt jau kelis dešimtmečius – siūlyčiau lygintis ne su kitais, o su savimi. Pavyzdžiui, vienas nubėgtas kilometras kitam galbūt būtų tik apšilimas, o man – kuri manė niekuomet nebėgiosianti – didžiulis pasiekimas.
Be abejo, reikia išgirsti savo kūną – kiekvieno iš mūsų organizmas – visiškai skirtingas ir tai, kas tinka man, nebūtinai tiks kitam.
Buvai susirgusi, peršalusi dėl rytinių maudynių šaltame vandenyje?
Nebuvau. Viską reikia daryti pamažu – pradėjau nuo grūdinimosi po šaltu dušu. Yra ir specialūs kvėpavimo pratimai, reikia klausyti savęs ir šiek tiek apraminti savo protą, kuris kiša mintis, kad neverta lįsti po šaltu vandeniu. Juk įlendi į jį, po to šiltai apsigaubi, išgeri karštos arbatos. Grūdintis reikia mažais žingsneliais ir galbūt ne visiems tai priimtina.
Reikia išmokti tam tikru metu užčiaupti savo protą
Esu bandžiusi gulėti ir ledo vonioje – ten mano kūno suvokiama ir pakeliama šalčio skalė tikrai pasikeitė. To pakartoti nenorėčiau. Organizmas gavo didžiulį šoką – kūnui turbūt atrodė, kad jis miršta, tai netgi man sukėlė paniką. Tikriausiai reikia tiesiog išmokti tam tikru metu užčiaupti savo protą, kuris kartais mums kiša pagalius į ratus ir mokėti pasidžiaugti ta trumpa akimirka, kuomet įlendame į vandens telkinį.
Kaip tavo kūnas į šaltą vandenį reaguoja dabar?
Vis dar jaučiasi, kad lendi ne po šiltu dušu. Prieš šokant į vandenį, aš darau specialų pasiruošimą. Kvėpuoju tolygiai, susikaupiu, būnu tik su savimi ir klausausi tik savęs. Sunku nusakyti žodžiais tą emociją. Reikia mokėti tinkamai atsipalaiduoti prieš maudynes – kaip ir minėjau, svarbiausia išmokti tinkamai padirbėti su savo protu.
Kaip keitėsi tavo svoris, požiūris į jį pradėjus grūdintis?
Dabar esu drąsesnė. Tas supratimas, kad niekas tau nepadės, tik tu pats sau – neįkainojamas. Mes, moterys, sau esame didžiausios priešės, kritikės ir pačios save „palaidojame“.
Tikriausiai negalėčiau pasakyti, kiek aš numečiau kilogramų – tiesiog supratau, kad dėka savo emocijų save matau visai kitaip. Pavyzdžiui, vieną dieną su maudymuku sau atrodau gražiai, o kitą – visai ne. Bet imu ir pagalvoju – galbūt fotografuojantis buvo prastas apšvietimas. Tokiais atvejais vėl save „užparinu“.
Fiziškai labai sustiprėjau, blogai jaučiuosi, jei nejudu. Dabar tie skaičiai ant svarstyklių – visai nesvarbūs. Suvokiu, kad man nebe 16 metų ir žemės trauka veikia stipriau. Noriu investuoti į kokybišką gyvenimą, save prižiūrėti. Jei viskas būtų daroma per prievartą – tikrai ilgai neištempčiau.
Visuomet sportuojate dviese su Vidu?
Ne, kartais sportuoju ir viena. Džiaugiuosi, kad Vidas pradžioje man padėjo išjudinti tą vidinę dručkę, kurią turime kiekviena. Kartais būna taip, kad susitariame su Vidu neiti sportuoti, tačiau aš ryto visvien pasportuoju, tuomet jis juokiasi, kad „užaugino monstrą“ ir bėga sportuoti pats. Iš tikrųjų labai džiugu, kad vienas kitą paskatiname ir išjudiname – tai yra labai svarbu.
