Į Lietuvą atvyksta JodokCello: interviu – kaip vaikinas iš Šveicarijos ūkio basas užkariavo milijonų širdis
Nuo ramios Šveicarijos Alpių ūkio kasdienybės iki didžiausių pasaulio scenų – JodokCello istorija skamba lyg šiuolaikinė pasaka apie drąsą būti savimi. Basomis kojomis stovėdamas prieš tūkstantines auditorijas, jis jungia klasikinės muzikos eleganciją su šiuolaikine populiariąja muzika ir įrodo, kad autentiškumas gali tapti didžiausia jėga. Jo aistra muzikai pandemijos metu padėjo jam tapti pasauliniu fenomenu. Jodok – tikras menininkas, ištikimas savo šaknims net tada, kai jo muzikos klauso milijonai.
Lietuvos publika JodokCello galės išvysti gyvai jau netrukus: kovo 28 d. jis pasirodys vienoje scenoje kartu su Ieva Dūdaite Kauno „Žalgirio“ arenoje, o gruodžio 5 d. surengs savo solinį šou Vilniuje, koncertų salėje „Compensa“.
Prieš šiuos koncertus – interviu su atlikėju.
Jodok, jūsų kelias – nuo mokytojo Liucernoje iki pasaulinio lygio violončelininko su daugiau nei 17 milijonų sekėjų. Kaip viskas prasidėjo?
Mano istorija prasidėjo ekologiškame ūkyje Šveicarijoje, Ementalio regione. Užaugau apsuptas kalnų ir gamtos. Šiandien keliauju po pasaulį jungdamas klasikinės ir šiuolaikinės populiariosios muzikos garsus, kuriuos mėgstu atlikti nuostabių Šveicarijos gamtos peizažų fone. Noriu taip parodyti savo šalies grožį – per pastaruosius dvejus metus šis mano konceptas sulaukė didžiulės sėkmės.
Esate žinomas kaip „basas violončelininkas“. Kodėl grojate basomis?
Užaugau ūkyje Šveicarijos kalnuose, todėl jaučiu labai stiprų ryšį su gamta. Noriu parodyti, kad nesu turtinga, įnoringa įžymybė; esu paprastas vaikinas iš kaimo.
Tiesą sakant, viskas prasidėjo gana paprastai. Prieš dvejus metus filmuodamas vaizdo klipą Šveicarijoje išsitepiau batus purvu, todėl juos teko nusiauti. Tas sprendimas netikėtai tapo mano vizitine kortele. Kai Pierce’as Brosnanas pasidalijo tuo vaizdo įrašu „Instagrame“, per vieną naktį sulaukiau daugiau nei 200 000 naujų sekėjų.
Jūsų sėkmė socialiniuose tinkluose atrodo itin kryptinga. Kaip jums tai pavyko?
Niekada neplanavau tapti garsiu atlikėju. Tai nutiko per pandemijos laikotarpį, kai nevyko koncertai. Pradėjau derinti dvi savo aistras – vaizdo turinio kūrimą ir violončelę. Norėjau tiesiog kurti gražius vaizdo įrašus gamtoje.
Visus savo socialinius tinklus valdau pats. Montuoju vaizdo įrašus, redaguoju dronų kadrus, atlieku spalvų korekciją. Tai mano aistra. Peržiūrėjau tūkstančius valandų „YouTube“ pamokų, kad pagerinčiau savo turinio kūrimo įgūdžius. Kartais filmukams renkuosi muziką, kurią pats labai myliu, o kartais kūrinius, kurie, žinau, patiks algoritmams.
Pavyzdžiui, „Bella Ciao“ sulaukė dešimčių milijonų peržiūrų. Jauni žmonės kartais pasiūlo man dainų – jie iki keturių ryto naršo „Snapchate“ ir „TikToke“, todėl puikiai junta, kas bus populiaru.
2024 metais Kanų kino festivalio metu gavote „World Influencer Award“ apdovanojimą muzikos kategorijoje. Ką jums tai reiškia?
Tai buvo didžiulis įvertinimas. Šis apdovanojimas patvirtino, kad esu vienas iš matomiausių Šveicarijos kultūros ambasadorių pasaulyje. Man tai labai svarbu.
Prieš išgarsėdamas dešimtmetį dirbote muzikos ir sporto mokytoju. Ar ši patirtis jums padeda dabar?
Be abejo. Mokydamas paauglius išmokau matyti kiekvieną atskirą žmogų, suprasti jo baimes, džiaugsmus, asmenybę. Tą pačią filosofiją taikau ir koncertuose. Nenoriu tapti arogantišku ar atsiribojusiu. Noriu su visais elgtis pagarbiai – nuo scenos technikų iki maitinimo personalo. Tikiu, kad tai, ką duodu pasauliui, tas ir sugrįžta.
Titanium – David Guetta ft. Sia / Cello Cover by JodokCello:
Kai kurie klasikinės muzikos atstovai kritikuoja jūsų stilių, kadangi atliekate daug populiariosios muzikos kūrinių. Kaip į tai reaguojate?
Viena vertus, aš supažindinau daugybę žmonių su klasikine muzika. Daugelis nenori klausytis ilgų Mocarto ar Bethoveno įrašų, o aš derinu atpažįstamas, populiarias melodijas su klasikinės violončelės elegancija ir taip atvedu žmones į koncertų sales, į kurias jie gal niekada neužsuktų.
Suprantu ir kitų muzikantų nusivylimą. Jie studijavo aštuonerius metus, kasdien praktikavosi po devynias valandas, o tada pasirodau aš, groju 3 000 žmonių auditorijai ir uždirbu daugiau. Aš suprantu jų jausmus – turbūt pats jausčiausi panašiai. Tačiau nejaučiu kaltės grodamas komercinę muziką – Edo Sheerano, „Coldplay“, Taylor Swift, Dua Lipos muzika teikia džiaugsmą tūkstančiams žmonių ir nematau čia nieko blogo.
Ar planuojate kurti savo paties muziką?
Taip. Ateityje su komanda planuojame kurti savo kompozicijas, kurios jungs muzikinius žanrus. Šiuo metu turime labai daug koncertų ir kelionių, todėl trūksta laiko ir erdvės kūrybai.
Jodok, kokia jūsų didžiausia svajonė?
Labai norėčiau pasirodyti vienoje scenoje su „Coldplay“. Taip pat svajoju nusipirkti ūkį Šveicarijoje ir gyventi paprastai. Nepaisant visos šlovės, širdyje vis dar esu tas pats kaimietis berniukas, vertinantis paprastumą ir gamtą (juokiasi).
Kaip jūs apibūdintumėte savo muzikinę kelionę?
Nuo baso berniuko Alpių ūkyje iki atlikėjo, įkvepiančio milijonus visame pasaulyje – tai daugiau nei muzikanto kelias. Jaučiuosi tarsi tiltas tarp epochų: klasikos ir šiuolaikinės muzikos, analoginio ir skaitmeninio pasaulių, kalnų ir miestų. Esu įsitikinęs, kad jei visa širdimi tikėsite savo svajonėmis ir kryptingai dirbsite, jos išsipildys. Net ir basomis.
Ką patartumėte jauniems muzikantams?
Darykite tai, ką iš tikrųjų mylite – tada jūsų autentiškumą įvertins ir kiti.
JodokCello ir jo pirmas pasirodymas Lietuvoje – gruodžio 5 d. Vilniuje.
