Į Lietuvą grįžęs grimo meistras A.Juodiškis pristatė parodą: unikalius kūrinius išvydo būrys bičiulių

Aurimo Juodiškio paveikslų paroda iš iš pintų ir dažytų popieriaus juostelių /  Irmanto Gelūno / BNS nuotr.
Aurimo Juodiškio paveikslų paroda iš iš pintų ir dažytų popieriaus juostelių / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.
Šaltinis: Žmonės
A
A

Puikiai šalyje žinomą charizmatiškąjį grimo meistrą Aurimą Juodiškį vis dažniau pamatysi Vilniuje. Prieš keliolika metų palikęs Lietuvą ir galiausiai gyventi sugrįžęs į gimtinę, šeštadienio vakarą savo bičiulius ir visus mylinčius meną jis pakvietė į dizaino erdvę „Creative Showroom“, kurioje buvo pristatyti jo unikalūs kūriniai.

Jeigu galvojate, kad per Vilniuje vyksiantį kalėdinį dizaino pop-up „Creative Showroom“ pamatysite A.Juodiškio tapybos darbus – jūsų laukia staigmena. Profesionalus vizažistas paveikslu kuria paties sugalvota technika – iš pintų ir dažytų popieriaus juostelių. Kaip pats Aurimas sako, ši jo kūryba reikalauja ne tik gilaus pajautimo, bet ir kruopštaus darbo: „Galų gale, juk niekada nežinai, koks laukia galutinis rezultatas.“

A.Juodiškio parodoje apsilankė būrys jo bičiulių. Gražia parodos atidarymo proga jį sveikino ir buvęs modelis Renata Mikailionytė.

Aurimo Juodiškio paveikslų paroda iš iš pintų ir dažytų popieriaus juostelių
Aurimo Juodiškio paveikslų paroda iš iš pintų ir dažytų popieriaus juostelių / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.
Aurimo Juodiškio paveikslų paroda iš iš pintų ir dažytų popieriaus juostelių
Aurimo Juodiškio paveikslų paroda iš iš pintų ir dažytų popieriaus juostelių / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Išskirtinius faktūrinius paveikslus A.Juodiškis ėmė kurti dar 2019 metais Dubajuje, o jam sugrįžus į Lietuvą, kartu atkeliavo ir jo įspūdingų darbų kolekcija. Aurimas prisipažįsta, kad kurti kitoniškus paveikslus jį inspiravo vaikystės prisiminimai – vilną verpianti močiutė.

„Močiutė, nors ir būdama garbaus amžiaus, mikliais pirštų judesiais verpdavo dailius vilnonius siūlus. Mėgdavau stebėti šį procesą ir klausytis jos niūnuojamos melodijos. Ir taip – kas vakarą. Gal tą savo kantrybę ir kruopštumą man ji ir padovanojo? – svarsto Aurimas. – Savo paveikslus nupinu – lyg išaudžiu – ant didelio medžio rėmo. Drobę man atstoja popierius, o stakles – rankos. Galvoje sumąstyti raštai metras po metro nugula į didelius faktūrinius paveikslus. Pats pynimo procesas man yra geriausia meditacija, įkvepianti muzika ir ramybė – šitaip nesunkiai, diena iš dienos, pasineriu į savitą pynių pasaulį“.

Parodos fotogalerija: