Į Lietuvą grįžusi E.Katauskaitė – apie gyvenimą apvertusią ligą, draugystę su L.Žvaguliene ir muzikinį projektą

Šio sezono „Lietuvos balso“ aklosiose perklausose pasirodžiusi Emilija Katauskaitė nustebino ne vieną. Pasidarė įdomu, ką kadaise merginų grupei priklausiusi, iš pirmo žvilgsnio sceną jau gerai pažįstanti mergina, veikia išpopuliarėti trokštančių, bet dažnai nepatyrusių atlikėjų projekte. Emilija iš karto papirko teisėjus ir lengvai pateko į kitą etapą. Portalui Žmonės.lt jauna moteris pasakoja apie savo gyvenimą Libane, mokslus Londone ir dėl koronaviruso pandemijos pasikeitusį pasaulį.

Emilija, kada iš užsienio sugrįžai į Lietuvą?

Pastarieji metai, tikriausiai kaip ir daugeliui, man buvo kupini pokyčių.  Gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis, kai sugrižau atostogoms į Lietuvą. Pačioje pandemijos pradžioje, kai visi dar per daug nepanikavo, aš parskridau aplankyti šeimos. Tuo metu beveik du metus gyvenau ir studijavau Didžiojoje Britanijoje, Londone. Praėjus porai dienų po grįžimo, visos sienos buvo uždarytos ir aš pati susirgau virusu. Mokslus teko tęsti internetu, reikėjo daug laiko atsigauti po ligos, vasarą praleidau mėgaudamasi Lietuvos gamta ir gilindamasi į savo dvasinį pasaulį. Taigi, gimtinėje esu jau beveik metus...

Dar šiek tiek atsukus laiką atgal, tau teko pagyventi ir Libane. Ką ten veikei?

Libane gyvenau du metus, kur turėjau kontraktą su koncertus rengiančia „Music Hall“, toje vietoje pasirodydavau beveik kiekvieną vakarą. Libano labai ilgiuosi, ten liko daugybė draugų ir nuostabiausi atsisminimai, deja, situacija
šalyje dabar labai prasta, didžiulė krizė – visi mano pažįstami svajoja iš ten  pabėgti, o aš, tuo tarpu – kad dar kada galėčiau grįžti, bent atostogoms.

Kuo taip sužavėjo Libanas? Ten gyvenimas labai skiriasi nuo gyvenimo čia, Lietuvoje?

Libanas pakerėjo mane savo gyvybe, tiesiog ore pulsuojančia energija, tai kažkas žodžiais sunkiai nusakomo. Nenuvykę ten tikrai nesupras, ką noriu pasakyti... kraštas žavi gamta, kultūra, gardžiu maistu. Libanas turi viską – nuo nuostabių paplūdimių iki slidinėjimo kurortų. Žmonės ten be galo svetingi ir draugiški, bet svarbiausia – mylintis ir nuolat švenčiantys gyvenimą, kad ir kokios būtų aplinkybės.

Gyvenimas ten, žinoma, kitoks nei Lietuvoje – daug saulės, jūra... tai jau padaro didelį skirtumą. Patiko nuolatinis „chaosas“ gatvėse. Libane jautiesi gyvas, nėra laiko nuobodžiauti. Aišku, visos šalys turi savo žavesio. Per pastaruosius kelis metus pakeliavau tikrai nemažai, aplankiau labai daug Europos miestų, Aziją ir Afriką. Neužtektų rankų pirštų suskaičiuoti vietoves, kuriuose teko pabuvoti.

Kitus pastovumo nebuvimas veda iš proto... Ar tos kelionės nė kiek neišvargino fiziškai bei psicholigiškai?

Keliavimas – mano aistra. Tiesa, atėjo laikas, kai jaučiausi pavargusi, gal net reikėjo pertraukos. Ta pertrauka, deja, vis tiek buvo priverstinė. Sustojau tik dėl COVID-19, tikriausiai, jei ne virusas, ir toliau būčiau tęsusi tą nenumaldomą jaunatvišką bėgimą. Vien kovo bei balandžio mėnesiais buvo suplanuoti koncertai Libane, Egipte, moklsų seminaras Ispanijoje, kelionės į Braziliją ir Italiją. Viską teko atidėti, buvo, žinoma, liūdna, bet galų gale viskas išėjo į gera.

Tau teko sunki koronaviruso forma?

Tikrai nelengva. Reikėjo nemažai laiko, kol atsigavau. Man pasireiškė visi galimi simptomai ir jie tęsėsi gana ilgai. Per karantiną buvau savo gimtojoje Tauragėje, gerai, kad mane labai palaikė mama, draugės, artimi žmonės. Tomis akimirkomis kaip niekada jaučiau norą būti sveika, gyventi, nuversti ateityje kalnus.

Kodėl nusprendei šiais metais dalyvauti „Lietuvos balse“?

Projektas nebuvo noras apie save priminti. Manau, kas nori, ir taip atsimena mane dar iš „Magnit“ laikų. Po didelių išgyvenimų ir pokyčių mano gyvenime, tiesiog tikrai nuoširdžiai norėjau pasidalinti meile muzikai, pabūti scenoje, nes ji man teikia džiaugsmą. Iš muzikinio projekto tikiuosi gerų emocijų, gražių atsiminimų ir svarbiausia – asmeninių pergalių. Galvoju, jog kiekvienas išeisime kaip nugalėtojas, jei tik turėsime teisingą požiūrį. Šį kartą į projektą atėjau su tikslu dalytis meile, patirtimi, emocijomis ir labai tikiuosi, kad bus žiūrovų, kuriuos tai pasieks. 

Ar su grupės „Magnit“ merginomis dar palaikote ryšius, jos už televizijos ekranų serga už buvusią kolegę?

Laura Žvagulienė, su kuria dainavome, iki šiol yra viena geriausių mano draugių ir, manau, tokia liks visam gyvenimui. Mus sieja artimas ryšys. Su Karolina (Karolina Juškaite-Carol aut. past.) taip pat palaikome glaudžius ryšius, abidvi sieja muzika.

Per visus tuos posūkius, naujus išbandymus šalia tavęs yra mylimas, romantiškus jausmus tau puoselėjantis asmuo?

Vietos meilei manau visada yra, tačiau pastaruosius metus labiau koncentravausi į karjerą. Kas jau po truputį keičiasi... Dabar mano didžiausia svajonė – išnaudoti visas gyvenimo suteiktas progas, pagaliau paragauti ilgo ir sunkaus darbo, kuris dažiausiai lieka nepastebimas, vaisių.