Į Lietuvą sugrįžęs Salvadoras Sobralis: „Kartais nebegaliu būti savimi“
„Gyvenimas pastaruoju metu man labai dosnus“, – pokalbį džiugiai pradeda 2017-ųjų „Eurovizijos‘“ nugalėtojas Salvadoras Sobralis. Praėjo nemažai laiko po muzikinio jo triumfo žymiausiame Europos dainų konkurse, bet tikriausiai daugelis nutuokia – visai ne ši pergalė Sobralio gyvenime buvo pati svarbiausia.
Kai prieš keletą metų Kijeve nuskambėjo daina „Amar pelos dois“, S. Sobralis atrodė nuoširdžiai nesuvokiantis, kaip jam pavyko sužavėti „Eurovizijos“ žiūrovus. Nugalėjęs ir Portugalijai pelnęs šlovę (ši šalis nugalėjo konkurse pirmą kartą), jis pareiškė, kad „Eurovizija“ apskritai niekada nesidomėjo ir jos nežiūrėjo. Viename interviu savo pasirodymą Kijeve Sobralis net pavadino prostitucija. Tokių ir dar „karštesnių“ frazių po didžiojo konkurso netrūko, tačiau tai tik dar labiau kėlė portugalą ant pjedestalo. Net ir nematę „Eurovizijos“ žmonės kalbėjo apie tą keistuolį Sobralį, su paprasta, tačiau paveikia daina nugalėjusį blizgučių ir pompastiškų pasirodymų kupiną šou. Tiesa, po lemtingos pergalės Salvadoro laukė pasiruošimas sudėtingai operacijai. Muzikantui buvo transplantuota širdis. Todėl tikriausiai nieko nuostabaus, kad dabar ir visą gyvenimą jis savo tikrąja pergale laikys štai šią – pergalę prieš mirtį.
Rugsėjo 22 d. Salvadoras surengė jau antrąjį pasirodymą Lietuvoje. Likus savaitei iki jo portalui Žmonės.lt jis davė išskirtinį interviu.
Salvadorai, kurioje šalyje pastaruoju metu leidžiate daugiausia laiko?
Prieš pasirodymus dažnai laiką leidžiu Lisabonoje, savo namuose, štai ir dabar – studijuoju koncerto Ukrainoje programą, repetuoju dainą. Esu pasimetęs tame koncertų skaičiuje, nežinau, kiek šalių šiais metais jau aplankiau. Bet kiekvieno pasirodymo aš labai laukiu ir jam kruopščiai ruošiuosi. Praėjusį kartą gerbėjai ir praleistas laikas Vilniuje man paliko milžinišką įspūdį, todėl ir iš kauniečių daug tikiuosi (šypteli). Neturėsiu daug laiko Lietuvoje, tikiuosi spėsiu apžiūrėti viską. Juk Kauno dar nemačiau.
Neseniai pradėjote vedybinį gyvenimą. Kaip su paryžiete žmona sutarėte, kur gyvensite, juolab, kad ir apie vaikus viename interviu buvo užsiminta...
Vienareikšmiškai aš namais laikau Lisaboną. Čia su Jenna apsistojame, kai nedirbame. Nors, tiesą pasakius, retai taip būna, nes abu turime veiklos per akis. Žinote, yra toks posakis, kad niekada nereikia įkristi į komforto zoną ir jaustis patogiai. Todėl nei muzikoje, nei asmeniniame gyvenime to ir nedarau. Kuriant meną pravartu nesijausti gerai.
Nuo to laiko, kai nugalėjote „Eurovizijoje“ daugeliui tapote pavyzdžiu. Kokią žinutę neša jūsų kūryba?
Pasakoju man aktualias istorijas per muziką. Mano dainose užkoduota daug žinučių. Jas perteikiu pasirinkdamas skirtingus charakterius. Ir nors jie išgalvoti, tačiau jų lūpomis kalbu apie tai, kas aktualu, ką išgyvenu.
Be „Eurovizijos“ jūsų „istorijos“ taip garsiai nebūtų nuskambėjusios, tačiau kartą dalyvavimą joje prilyginote prostitucijai...
Tai buvo sarkazmas, neapgalvotas leptelėjimas. Po to dainų konkurso aš neatsargiai rinkdavau žodžius. Dabar išmokau rimčiau žiūrėti į žurnalistus. Suvokiau, kad jie iš konteksto gali ištraukti bet ką, kas parduotų straipsnį. Gaila, nes kartais jaučiuosi, jog nebegaliu būti savimi. Jei kas mano, jog nevertinu visko, kas mano gyvenime prasidėjo drauge su „Eurovizija“ – klysta. Aš nesu beprotis, puikiai suvokiu – be to konkurso nestovėčiau ten, kur stoviu dabar, nedainuočiau Lietuvoje. Tai buvo neįtikėtina patirtis. Paprasčiausiai medijos ir socialiniai tinklai iš pradžių tave iškelia, o spragtelėję pirštais gali sunaikinti. Kartais, manau, kai kurie žmonės tomis neigiamomis emocijomis maitinasi.
Jei matote neteisybę, naudojatės socialiniais tinklais ir išreiškiate ten savo nuomonę?
Kartais. Bet iš tikrųjų aš nesinaudoju savo instagramu, dažniausiai juo rūpinasi už komunikaciją atsakingas žmogus. Namie ir televizoriaus nežiūriu, jo net neturiu. Tai jokiu būdu nereiškia, kad esu atitrūkęs nuo pasaulio, naudojuosi internetu, tik dėmesį kreipiu į man aktualius, įdomius dalykus.
O „Eurovizją“ pasižiūrite?
Ne. Aš nežiūrėjau praėjusių metų konkurso, nežiūrėjau jo prieš ten vykstant ir vienintelis kartas, kai mačiau „Euroviziją“ buvo tas, kai pats ten dalyvavau. Nors...iš esmės aš ir tada ten nieko nemačiau. Labiau išgyvenau tą akimirką.
Po sudėtingos operacijos, įveiktų sveikatos problemų tikriausiai jūsų gyvenime prasidėjo naujas etapas?
Taip. Ir dabar labai retai jaučiuosi piktas. Jei anksčiau susierzindavau dėl situacijų viešajame transporte ar neteisingai išspausdintų mano žodžių, tai dabar tas visiškai manęs nebeveikia. Visai neseniai žaidžiau futbolą, ko anksčiau negalėjau daryti. Džiaugiuosi gyvenimu kiekvieną akimirką. Štai prieš keletą savaičių su seserimi įrašėme naują dainą. Lietuvoje jos dar neišgirsite, tačiau ateityje tikrai. Esu vedęs, kuriu šeimyninį gyvenimą. Tai yra laimė.