Lietuvos muzikos padangėje suspindėjusi Greta Zazza nepabūgo išbandyti savo sėkmės ir jau antrą kartą dalyvauja „Eurovizijos“ atrankose. Nors nuo jaunosios atlikėjos sėkmė akimirkai buvo nusisukusi, ištikimiausi klausytojai ir gerbėjai ją sugrąžino į nacionalinę atranką. Šiandien Greta Zazza pasakoja apie seną svajonę, „Eurovizijos“ užkulisius ir neišvengiamą konkurenciją.
Esi jauna ir itin talentinga atlikėja. Kas lėmė tavo apsisprendimą siekti muzikinių aukštumų ne Lietuvoje, bet Švedijoje?
Jei atvirai, vieną dieną tiesiog nusprendžiau, kad gyvenime man reikia naujo iššūkio ar nuotykio, tad susikroviau lagaminus ir išvykau. Švedija buvo lengvas pasirinkimas, nes žinojau, kad ten puiki terpė užsiimti muzika, kuri mano gyvenime visada buvo be galo svarbi.
Ar įsivaizduoji save gyvenančią ir muzikuojančią Lietuvoje?
Tikrai taip, jei visos aplinkybės ateityje tam bus palankios.
Nors gyveni Švedijoje, jau antrus metus džiugini Lietuvos gerbėjus dalyvaudama „Eurovizijos“ atrankose. Kas tave pastūmėjo dalyvauti „Eurovizijos“ atrankose antrą kartą?
„Eurovizija“ yra sena mano svajonė ir aš tikiu, kad vieną dieną man pavyks užlipti ant didžiosios „Eurovizija“ scenos. O kad taip nutiktų, reikia stengtis ir bandyti, tobulėti. Todėl šiais metais nedvejodama užpildžiau anketą ir dalyvauju vėl. Noriu įgyti pakankamai patirties.
Ko išmokai pirmą kartą dalyvaudama „Eurovizijos“ atrankose?
Tai neįkainojama patirtis, kuri išmokė, kad reikia labai daug ir tikslingai dirbti siekiant savo tikslo. Stipriai norėti neužtenka.
Kaip manai, ar šių metų „Eurovizijos“ atrankos dalyvių dainos yra stipresnės nei praėjusiais metais?
Tikrai nenorėčiau vertinti, manau, kiekvienais metais yra stipresnių, lyderių, ir gal šiek tiek mažiau žmones sudominančių atlikėjų. Tačiau visi jie, matau, atiduoda jėgas projektui šimtu procentų.
Dažnai galime išgirsti kalbų apie „Eurovizijos“ atrankų užkulisius, kurie alsuoja nuožmia konkurencija. Ar tu jauti konkurenciją, kurią sukelia kiti dalyviai?
Aš stengiuosi to išvengti ir koncentruotis tik į save. Visada ruošiuosi atskiroje patalpoje, stengiuosi nežiūrėti kitų pasirodymų, mažai su kuo kalbu ar bendrauju, nesiblaškau, todėl ore tvyrančios konkurencijos nepastebiu arba jos tiesiog nepriimu. Bet natūralu, kad konkurencija yra, juk tai konkursas, o laimėtojas gauna labai didelį šansą būti išgirstas visos Europos.
Šiais metais „Eurovizijos“ atrankose startavai su daina „Broken Shadows“. Ši daina daug lyriškesnė, ramesnė nei praėjusių metų „Eurovizijos“ atrankų daina „Like I love you“. Kodėl šįkart nusprendeI pasirinkti ramią daina?
Tai nebuvo kažkoks strategiškai apgalvotas sprendimas. Man visada buvo artimos baladės, kai nereikia nieko per daug prisigalvoti, o tiesiog atlikti muziką taip, kaip ją jauti. Tą šiais metais ir stengiuosi daryti.
Nors paskutiniame etape iškritai, klausytojai grąžino tave į „Eurovizijos“ atrankas. Ar žadi kažką savo pasirodyme pakeisti, jog sulauktum daugiau palaikymo?
Mano nuomone, baladė turi būti tiesiog išdainuojama. Žinoma, yra tam tikrų sceninių sprendimų, kurie pagilina emociją, bet visą kitą, manau, turi būti pernešta ir atiduota paties atlikėjo.
Kaip manai, kodėl tavo atliekama daina „Broken Shadows“ turėtų keliauti į didžiąją „Eurovizijos“ sceną Portugalijoje?
Tai stipri daina, turinti gerą, įsimenamą melodiją, kurią žmonės niūniuoja. Čia techniniai dalykai, tačiau jie yra svarbūs sėkmės faktoriai. Kitas dalykas, daina jautri, tad su ja emociškai gali susitapatinti kiekvienas. Visą tai sudėjus gauname rezultatą, kuris gali atnešti sėkmę.