Į naujus kavos namus atvykusi Larisa Kalpokaitė pasidalijo savo mėgstamo gėrimo receptais
„Kava yra prabangos gėrimas. Poilsio gėrimas“, – įsitikinusi aktorė Larisa Kalpokaitė. Ji visuomet mėgo kavą, jos namų virtuvėje galima rasti net kelis skirtingus kavai gaminti skirtus prietaisus. Tačiau tonizuojantį gėrimą ji renkasi saikingai – geria jį maždaug tris kartus per savaitę. Nepaisant to, turi keletą mėgstamų ypatingų kavos paruošimo būdų.
Larisa nepripažįsta automatinių kavos aparatų, skaniausia kava jai yra paruošta tradiciniame kavos virimo inde, populiariai vadinamame džiazva. „Turiu namuose kelias džiazvas. Kai kurios jau sutrupėjo, susidėvėjo, įsigijau kelias naujas. Jose gaminama kava man pati skaniausia. Ir dar turkiška, virta smėliuke“, – Žmonės.lt sakė ji.
Trečiadienio vakarą ji drauge su vyru Jonu Braškiu atvyko į Vilniaus centre naujai duris atvėrusių kavos namų „Green Cafe“ atidarymą. Kartu su kviestiniais svečiais ji mėgavosi naujais, neįprastais kavos aromatais, degustavo ypač brangios kavos rūšių iš skirtingų pasaulio kraštų. Čia susirinkusiems buvo pristatyta ir kol kas mažai Lietuvoje žinoma iš neskrudintų pupelių gaminama žalioji kava ir kavos uogų gėrimas.
„Dažniau renkuosi žalią arbatą. Tačiau jei ruošiu kavą, įberiu į vandenį šiek tiek druskos. Kartais vietoje įprasto vandens naudoju mineralinį – jis suteikia kavai labai įdomų skonį. Jei noriu pasikelti tonusą ir pasitonizuoti, renkuosi juodą kavą su šlakeliu brendžio“, – sakė L.Kalpokaitė.
Aktorė nepripažįsta balintos kavos ir kapučino, o balintą latte vadina tiesiog kavos gėrimu.
„Anksčiau labai mėgau kavą. Dar tuomet, kai buvo sunku jos gauti. Tuomet buvau gavusi 5 kilogramus arabikos. Įlipau į troleibusą ir staiga visi žmonės atsisuko į mane. Išsigandau, kad atims ir netrukus išlipau neprivažiavusi savo stotelės“, – šiandien linksmai prieš porą dešimtmečių vykusią situaciją prisimena ji.
Kavos namus atidaręs Gražvydas Vilčinskas neabejoja, kad lietuviai – tikri kavos gurmanai, visiškai neatsiliekantys nuo italų, o kartais gal net juos savo išrankumu ir lenkiantys.
„Tai – sena istorija, – sakė jis. – Anais, sovietų laikais, kavos Lietuvoje, žinoma, trūko, tačiau ta, kurios žmonės gaudavo, buvo itin aukštos kokybės – iš Indijos atkeliavusi arabika. Kava turi daugybę poskonių, beveik dvigubai daugiau nei vynas, užtat rasti aukso vidurį, kuris tiktų visiems – be galo sunku. Pastebėjome, kad lietuviai, kaip ir tikrieji kavos žinovai ir ekspertai, vertina geriausią rūgštaus, kartaus ir saldaus skonio balansą.“
Kavą nuo seno pamėgęs verslininkas tikina ja nepiktnaudžiaująs, tačiau savo ryto be kavos neįsivaizduojąs. Mėgsta ją gerti pats vienas, o kartais puodelį kavos nusineša į oranžeriją, kurioje jau keletą metų augina kavos medį. Šiais metais jis pražydo ir sunokino pirmąsias raudonos spalvos uogas.
Raudonos, geltonos ir oranžinės spalvos uogomis du kartus per metus pasipuošia ir kavamedžiai Brazilijoje. Ne taip toli nuo San Paulo, „O‘coffee Brazilian Estates“ ūkyje G.Vilčinskas nuomoja 100 hektarų plantaciją, kurioje auginamos „Mundo Novo“ pupelės, skirtos tik Lietuvai.